Šlapimo nelaikymas

Šlapimo nelaikymas – tai šlapimo išsiskyrimas nesant intensijos šlapintis. Jį labai svarbu teisingai diferencijuoti nuo augintinių šlapinimosi ne vietoje dėl kitų priežasčių.

Šlapimo nelaikymas yra gana dažnas šunų augintojų nusiskundimas. Šiuo atveju svarbu diferencijuoti, kad šlapimo nelaikymas yra visai kita nei šlapinimasis ne vietoje. Apie augintinių šlapinmosi ne vietoje priežastis galite skaityti ankstesniame straipsnyje. Šlapimo nelaikymas yra visiškai nevalinga veikla, kurios augintinis kontroliuoti negali. Todėl, jei šlapinimosi ne vietoje atveju gali padėti tam tikri užsiėmimai su šuniu, parenkami pagal konkrečia situaciją, tai šlapimo nelaikymo atveju gali padėti tik gydymas. Šiuo atveju jokiu būdu negalima barti gyvūno, nes šlapinimasis nepriklauso nuo jo valios.

Įtariant, kad augintinis turi problemą dėl nevalingo šlapinimosi, būtina kreiptis į veterinarą. Jei pastebite, kad augintinis nelaiko šlapimo, reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitus požymius. Svarbu pastebėti ar augintinis geria ir šlapinasi daugiau nei įprastai, taip pat ar atsirado pokyčių su apetitu. Būtų gerai pamatyti ar šlapime neatsirado kraujo, žiūrėkite ar augintinis šlapindamasis nerodo skausmo požymių. Atkreikite dėmesį ar nepakito šuns eisena, stovėsena ir judėjimo įpročiai. Taip pat apie galimą priežastį galima numanyti iš informaciją kokiu kiekiu ir kokiu momentu augintinis nevalingai pasišlapino.

Yra daugybė nevalingo šlapinimosi priežasčių. Sąlyginai galima sakyti, kad yra du šlapimo nelaikymo tipai: tikrasis ir antrinis. Tikrojo šlapimo nelaikymo priežastys pažymėtos truputį žemiau pirmais trimis punktais. Grubiai šnekant, šiuo atveju augintinis nepatiria jokio diskomforto šlapindamasis ir gali net nepajusti, jog taip nutiko. Priklausomai nuo konkretesnės situacijos, bet tokios „nelaimės“ gali nutikti tik miegant ar ilsintis, gali būti vos keli lašai arba didelis kiekis. Tuo tarpu esant antriniam šlapimo nelaikymui (nuo ketvirto punkto) labiau įvardinčiau, kad augintinis pasišlapina, nes dėl tam tikrų priežasčių nebesugeba efektyviai sulaikyti šlapimo. Šiuo atveju augintins gali justi diskomfortą, gali bandyti sulaikyti procesą, tačiau šlapimas vis tiek išsiskiria.

  1. Įgimtos anatominės patologijos, iš kurių dažniausia ektopiniai šlapimtakiai

Didžioji dauguma atvejų yra patelių tarpe. Tai yra įgimta patologija, dėl kurios vienas arba abu šlapimtakiai atsiveria ne į šlapimo pūslę kaip įprastą, o tiesiai į šlaplę, vaginą ar net gimdą. Taip pat šlapimtakis gali atsiverti ir į šlapimo puslę, tačiau ne į jos spindį, o tarp sienelės sluoksių. Tokiu atveju susidariusiu kanalu šlapimas nuteka tiesiai į šlaplę ar vaginą, aplenkdamas šlapimo pūslę. Esant tokio tipo įgimtai patologijai šlapimo lašėjimas paprastai matosi nuo pat gimimo, nors kai kuriais atvejais yra pastebimas tik gerokai vėliau. Vis tik priklausomai nuo to ar ektopiški yra abu ar tik vienas šlapimkanalis, gyvūnas gali šlapintis lašindamas ir normaliai arba tik lašindamas.

2. Šlaplės sfinkterio mechanizmo nepakankamumas

Ši patologija gali būti įgimta ir pasireikšti jauname amžiuje. Vis tik verta paminėti, kad maždaug pusei jaunų patelių turinčių šią patologiją, probelma susitvarko po pirmos rujos. Didžiausias skaičius pasireiškimų patelių tarpe, tačiau retais atvejais pasitaiko ir patinams. Gali pasitaikyti tiek kastruotiems/ sterilizuotiems gyvūnams, tiek ir neoperuotiems.

Ir vis tik šlaplės sfinkterio mechanizmo nepakankamumas yra antra didžiausia augintinių sterilizacijos rizika po nutukimo.   Dažniausias pasireiškimo laikas yra per 2-5 metus nuo procedūros, bet gali pasireikšti ir tuoj pat arba po 10 metų.

Jei šnekėtume apie šlapimo nelaikymą kaip apie sterilizacijos komplikaciją, duomenys ganėtinai skiriasi. Skirtingų tyrimų duomenimis šios komplikacijos paplitimas tarp sterilizuotų kalių yra nuo 5 iki 20 % imant bendrą apimtį. Vis tik žiūrint detaliau, ši komplikacija retai liečia mažų veislių kales ir yra kur kas didesnis paplitimas tarp didelių veislių šunų. Manoma, kad tikimybė šiai patologijai išsivystyti dideliės veislės patelei yra net iki 30 %. Todėl yra labai svarbu tinkamai pasirinkti sterilizacijos laiką. Kalėms, sveriančioms virš 25 kg, nerekomenduojama atlikti sterilizacijos ankščiau, nei 12 mėn amžiaus. Vienų studijų duomenimis, kiekvienas mėnuo ankščiau, didina riziką šiai kompikacijai 11%. Tuo tarpu kalėms, kurios sveria iki 15 kg sterilizacijos atlikimo laikas šios komplikacijos ir jos pasireiškimo dažnį įtakoja nesmarkiai.

3. Neurologinės problemos

Trumpai tariant, neurologinį šlapimo nelaikymą įtakoja galvos, vietinių arba stuburo nervų patologijos. Šis šlapimo nelaikymas būna dėl įnervacijos sutrikimų. Jie atsiranda dėl stuburo traumų, slankstelių liuksacijos, nervų užspaudimo, stuburo kanalo susiaurėjimo, diskospondilito (infekcijos nugaroje), viršutinių motorinių neuronų disfunkcijos, įgimtų susirgimų ir panašiai. Šio tipo šlapimo nelaikymas gali būti grįžtamas arba negrįžtamas, priklausomai nuo nelaikymo atsiradimą sukėlusios būklės lokacijos, priežasties ir sunkumo.

4. Šlapimo sistemos ligos, pvz., akmenligė, infekcija.

Šių ligų atveju matomas dažnas šlapinimasis arba nevalingas šlapimo lašėjimas gyvūnui vaikštant, gulint. Pasireiškus šlapimo nelaikymui, pirmieji tyrimai ir yra skiriami būtent šių ligų atmetimui. Daugiau apie akmenligę galite skaityti čia.

5. Navikiniai susirgimai

Navikiniai susirgimai šlapimo nelaikymą gali įtakoti įvairiai. Navikai gali būti pačioje šlapimo sistemoje. Taip pat navikai gali būti už jos ribų, bet spausti šlapimo pūslę. Dar navikiniai susirgimai įvairiais būdais gali įtakoti įnervacijos funkciją, ko pasekoje atsiranda šlapimo nelaikymas.

6. Sisteminiai susirgimai

Dėl kitų organizmo susirgimų šlapimo nelaikymas gali pasireikšti dviem būdais. Jį įtakoti gali pati liga, jei vienas iš jos požymių yra padidėjęs gėrimas ir padažnėjęs šlapinimasis. O taip pat gali turėti įtakos ligai gydyti skirti vaistai, jei jie šalina skysčius iš organizmo arba skatina gėrimą ir tuo pačiu padažnėjusį šlapinimasi. Šiuo atveju pati šlapimo sistema lyg ir išlieka sveika, tačiau pūslė gali prisipildyti taip greit, kad augintinis tiesiog nebenulaiko šlapimo ir pasišlapina bet kur.

7. Prostatos susirgimai

Jie būdingi tik patinams. Įprastai vyresniame amžiuje. Nors gyvūnams prostatos padidėjimas, priešingai nei žmonėms, labiau įtakoja tuštinimasi nei šlapinimasi, vis tik esant šlapimo nelaikymui tai irgi vienas iš galimų variantų.

8. Pakitusi šlapimo pūslės padėtis

Šlapimo pūslės padėtis neteisinga gali būti ir nuo pat gimimo anatomiškai arba atsirasti gyvenimo eigoje. Ji gali pakisti dėl navikinių susirgimų, antsvorio, išvaržų. Kalbant apie išvaržas šiuo klausimu aktualiausia perianalinė išvarža, būdinga pagrinde patinams.

Jei išsiskiriančio šlapimo kiekis nedidelis, šeimininkai gali nepastebėti esančios problemos. Tačiau šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į kitus požymius, signalizuojančius apie galimą bėdą: šlapius kojų ir papilvės plaukus, ypač jie gyvūnas ilgaplaukis; padažnėjusį galinės kūno dalies laižymą; plinkančią/ uždegimišką odą tose vietose, kurios dažniau kontaktuoja su šlapimu; šlapimo kvapą ant augintinio kailio, guolyje. Dažnu atveju pradžioje šlapimo nelaikymas pasireiškia protarpiais ir tik vėliau pereina į chronišką problemą.

Šią problemą būtina spręsti ne tik dėl diskomforto šeimininkui, kurį kaip problemą nurodo daugelis augintinių savininkų susiduriančių su šia problema. Tačiau spręsti reikia ir dėl to, kad šlapimo nelaikymą turintiems augintiniams dažniaus pasireiškia šlapimo sistemos infekcijos, odos ligos. Nemažai šeimininkų su vyresnio amžiaus augintiniais turinčiais šią problemą, į šlapimo nelaikymą žiūri gan natūraliai ir mano jog neverta šios problemos bandyti gydyti. Tiesa ta, kad amžius yra faktorius šlapimo nelaikymui ir su amžiumi šlapimo nelaikymas dažnai atsiranda dėl kompleksinių priešasčių tarp kurių ir tiesiog raumenų nusilpimas. Vis tik į gydymą ši patologija gana neblogai reaguoja, todėl bandyti visais atvejais tikrai verta.

Gydymas priklausomai nuo priežasties gali būti medikamentinis arba chirurginis.

Šaltiniai:

Pegram C, O’Neill DG, Church DB, Hall J, Owen L, Brodbelt DC. Spaying and urinary incontinence in bitches under UK primary veterinary care: a case-control study. J Small Anim Pract. 2019 Jul;60(7):395-403.

Reichler, I. and Hubler, M. (2014), Urinary Incontinence in the Bitch: An Update. Reprod Dom Anim, 49: 75-80.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.