9 mitai apie erkes

  1. Erkės nėra pavojingos katėms

Erkės katėms yra mažiau pavojingos nei šunims. Tačiau ir katės serga erkių pernešamomis ligomis, tokiomis kaip Laimo liga, babeziozė ir anaplazmoze. Nors anaplazmozė Europoje katėms praktiškai neaktuali. Babezioze ir Laimo liga katės serga, tačiau daug kas priklauso nuo amžiaus, imuniteto. Labai dažnai katės praserga besimptome arba lengva formomis. Tačiau joms taip pat gali pasireikšti anemija, apatija, inkstų nepakankamumo požymiai, apetito stoka, sąnarių skausmas. Kadangi katės apskritai yra linkusios slėpti požymius, todėl dažnai yra negydimos – ligos gali pereiti į lėtinę forma ir užsitęsti labai ilgai.

Kitas mitas susijęs su katėmis yra tas, kad erkės joms nepavojingos, nes katės pačios jas išsitraukia. Vis tik tai nėra tiesa. Pirma, erkės dažnai įsisiurbia tose vietose, kur išsitraukti pačiam gyvūnui neįmanoma, antra – erkių įkandimas nėra skausmingas, todėl gyvūnui dažniausiai netrukdo. Be to dar vienas svarbus faktorius yra tas, kad erkę reikia traukti atsargiai, jei ji yra spaudžiama ar kitaip stresuojama, ji gali „išspjauti“ dalį kraujo atgal į organizmą taip padidindama riziką užsikrėsti. Todėl, jei gyvūną vis tik erzina įsisiurbusi erkė ir jis pats bando krapštyti ją dantimis ar nagais, tikimybė susirgti nuo to gali ir padidėti.

2. Naudoju priemones nuo erkių – mano gyvūnas saugus

Ne viena priemonė neapsaugo nuo erkių visu 100%. Tai labai labai svarbu atsiminti. Kad ir kurią iš priemonių renkatės savo augintiniui, net jei naudojate jų kombinaciją, tai tik sumažina riziką susirgti. Bet rizika visada išlieka. Todėl nesvarbu ką naudojate, visada labai svarbu vengti žolėtų nešienaujamų vietovių, o grįžus iš pasivaikščiojimo apžiūrėti savo augintinį. Daugumos priemonių veikimo mechanizmas yra įsisiurbusios erkės nužudymas. Vadinasi, erkė turi įsisiurbti į gyvūno kūną, tam, kad numirtų. Per šį laiką erkė dažniausiai nespėja pernešti ligos, tačiau dažniausiai nėra visada. Net ir priemonės, kurios veikia atbaidančiai, atbaido erkę nuo užlipimo ant augintinio, tačiau tikrai neapsaugo nuo to, kad augintinis pats su kailiu nubrauks erkę sėdėjusią ant gretimos žolės.

Taisyklę, kad nė viena priemonė neapsaugo šimtu procentų atsiminti labai svarbu! Todėl (net jei naudojate priemones ir nematėte erkės) jeigu augintinis Jums atrodo įtartinos sveikatos, būtinai nuvykite į kliniką išsitirti dėl erkių pernešamų ligų., pvz. babeziozės.

Taip pat reiktų žinoti, kad jei apskritai randate erkę, tai nerodo priemonės neveiksnumo. Priemonės neveiksnumą rodo jei randate kraujo jau prisiurbusią erkę. Nesvarbu ar naudojate priemones, ar ne, jei randate erkę, traukite lauk ją kuo greičiau, nes kuo trumpiau ji prabūna isisiurbusi į organizmą, tuo mažesnė tikimybė susirgti.

3. Nuo erkių saugotis reikia tik vasarą

Erkės tampa aktyvios kai temperatūra pakyla aukščiau + 4 laipsnių. Ir jei viduržiemį kelias dienas laikosi tokia temparatūra – erkės jau ieško maisto. Taip pat yra manoma, kad kai kurios erkės gali žiemoti patalpose.

Prieš aštuonis metus, žiemos Lietuvoje buvo kur kas rimtesnės. Vis tik jau tada kolegė pasakojo apie šunį, kuris sausio mėnesį numirė ant jos rankų nuo babeziozės. Kaip ji pati tada išsireiškė: “nebūčiau patikėjusi, jei tai nebūtų nutikę man ant rankų“. Šiuo metu, su kiekviena žiema, šios istorijos tampa vis dažnesnės.

Šią gražuolę radau pas save po klientų apsilankym vasario mėnesį.

4. Kanda ir ligas perneša tik suaugusios erkės

Suaugusios erkės yra tos, kurias mes dažniau pastebime dėl jų dydžio. Suaugusi erkė priklausomai nuo rušies gali būti iki 5 mm dydžio kol yra neprisiurbusi, o prisisiurbusi savo dydį gali padidinti net iki 4 kartų. Tačiau kanda ir nimfos stadijos erkės, kurios yra vos aguonos grūdo dydžio. Jas pastebėti yra itin sunku , tačiau jos taip pat perneša būdingas ligas.

Nimfos stadijos erkė įsisiurbusi žmogaus kūne. Palyginimui šalia pridėtas ausų krapštukas.

5. Erkės pavojingos tik besilankantiems miškuose

Erkės į medžius nelipa ir nuo jų nešokinėja, kaip dalis žmonių galvoja. Kur kas labiau erkės mėgsta žoles, o jų galima rasti net ir miesto centre. Erkės labiau mėgsta truputų aukštesnę nešienautą pievą, tačiau gali gyventi ir ant trumpos nušienautos vejos.

Taip pat, priešingai nei dauguma žmonių galvoja, aš netgi įvardinčiau, kad miesto vietovės šiuo klausimu yra pavojingesnės nei miškai. Taip yra dėl tos priežasties, kad salyginai mažose teritorijose, tokiose kaip miesto parkai, lankosi ganėtinai didelė koncentracija gynūnų. Todėl ir užkrečiamumas yra gana dažnas.

Štai asmeninė patirtis. Mano pačios šuo babezioze susirgo vaikščiodamas Laisvės alėjoje Kaune, kurioje tuo metu atrodo buvo vos keli žolės stiebeliai. Ir maža to, tai nutiko labai labai ankstyvą pavasarį.

Iš esmės net ir tie augintiniai, kurie lauke praleidžia itin mažai laiko ar yra pilnai naminiai, negali jaustis visiškai saugūs. Erkė gali patekti į namus su kitais augintinias ar žmonėmis, jų rūbais ir inventoriumi, o tada užlipti ant naminio gyvūno. Todėl bent aktyviausiu sezonu, rekomenduojama saugoti visus be išimties augintinius.

6. Erkes traukiant reikia užpilti alkoholio, eterinių aliejų, riebalų, muilo ar kt.

Nepasitikėkite šiais metodais, rastais interneto platybėse. Erkės kaitinimas, įvairūs užpylimai, užtepimai ir kita gali tik pabloginti situaciją – erkė išspjaus dalį kraujo (kartu su užkrėstomis seilėmis ir pilvo turiniu) atgal į organizmą ir taip tik padidins riziką susirgti. Taip pat traukiant erkė reikia imti ją kuo arčiau galvos, kad nesuspaustumėte pilvelio, nes suspaudimas gali turėti tokį patį efektą. Kiekvienuose namuose labai rekomenduočiau turėti specialias erkių ištraukimo žnyplytes, su jomis erkė ištraukti saugiausia ir lengviausia. Taip pat nerekomenduojama traukiamos erkės sukti, nes taip dažniau nutrūksta galva ar burnos dalys. Erkę reikėtų tiesiog suimti kuo arčiau galvos ir traukti tiesiai į viršų.

7. Likusi erkės galva yra pavojinga

Geriausia yra kai ištraukiamas visa sveika erkė su nenutrūkusiomis dalimis. Vis tik, jei traukiant nutrūksta galva ar burna, dėl to jaudintis per labiausiai nereikėtų. Sklando mitas, kad tokia erkė gali ataugti, tačiua galiu garantuoti, jog taip nenutiks. Taip pat likusi erkės galva nebegali pernešti ligos. Todėl tokios vietos krapštyti ir bandyti išlupti likusių dalių, nereikėtų. Tiesiog patepkite spiritu ar kitu dezinfektantu ir palikite. Galva su laiku iškris. Kas gali toje vietoje nutikti, tai organizmas gali sureaguoti vietiškai. Įsisiurbimo vietoje oda gali parausti, patinti, gali atsirasti niežulys. Kai kada organizmas bando išstumti likusias parazito dalis ir toje vietoje atsiranda pūlinukas. Jei stebite tokius požymius, tiesiog tepkite šią vietą dezinfektantu ir stebėkite, kad augintinis nenusidraskytų. Vis tik dažniausiai likusi erkės dalis sukelia tik trumpalaikį nepavojingą diskomfortą.

8. Suradus erkę būtina tuoj pat kreiptis į veterinarą

Ne kiekviena įsisiurbusi erkė yra serganti. Tai labai priklauso ir nuo vietos, kurioje gyvūnas erkę pasigavo. Kai kuriose zonose yra didesnis procentas užsikrėtusių erkių, kitose – mažesnis.

Antras dalykas, kad erkė spėtų pernešti ligą, ji turi pabūti įsisiurbusi kurį laiką ir jau prisiurbusi bent kažkiek kraujo. Vadinasi, jei pastebite erkę, kuri yra dar visai plokščia, didžiausia tikimybė, kad ligos pernešti ji dar nespėjo, net jei yra užkrėsta. Įprastai ligai pernešti prireikia 24 – 48 h, vis tik retais atvejais liga gali būti pernešama greičiau.

Radę įsisiurbusią erkę šeimininkai dažnai klausia, gal jiems verta su augintiniu nuvykti į kliniką pasidaryti kraujo tyrimą. Vis tik to daryti nėra reiklo, nes pirmas dienas kraujo tyrimas dažniausiai nieko neparodo. Paprastai požymiams pasireikšti prireikia bent savaitės, o kai kurioms ligoms ir apie mėnesio. Geriausia ką gali padaryt tokioje situacijoje šeimininkai, tai labai atidžiai stebėti savo augintinį ir nieko nelaukus vykti į kliniką, jei tik kils įtarimų dėl jo sveikatos. Svarbu žinoti, kad viena erkė gali pernešti ir užkrėsti gyvūną daugau nei viena liga.

9. Erkės nemačiau – vadinasi jos nebuvo

Dažnai kalbant su šeimininkais vizito metu, gydytojai klausia ar ant augintinio nebuvo rasta erkių. Itin dažnai tenka išgirsti šeimininko patvirtinimus, kad erkė tikrai negalėjo būti įsisiurbusi. Vis tik, erkių pernešamos ligos niekada negali būti atmestos. Pirmiausia, kaip minėta ankščiau, priemonės nuo erkių nepasaugo visu šimtu procentų, vadinasi net jas naudojant tikimybė susirgti išlieka. Antra, kanda ne tik suaugusis erkės, kurias pastebėti lengviau, bet ir nimfos, kurios yra itin mažos ir kur kas sunkiau apčiuopiamos. Ir trečia, erkės labai mėgsta slaptas vieteles, tokias kaip ausų vidinė pusė, tarpupirščiai, pažastys, pauodegys, išangė, kirkšnių sritis, speneliai, akių vokai, lūpos ir net lytiniai organai. Taip pat nepamirškite pažiūrėti po augintinio antkakliu.

Svarstote kokia priemonė tinkamiausia Jūsų augintiniui? Parašykite – pasitarsime!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.