Bendrąja prasme, pudelis ne tik veislė, o šunų veislių grupė, pagal dydį skirstoma į žaislinius, nykštukinius, mažuosius ir karališkus pudelius. Jų gyvenimo trukmė taip pat priklauso nuo dydžio. Šie šunys vidutiniškai išgyvena 12 – 16 m., paprastai mažesniųjų pudelių atstovų gyvenimo trukmė ilgesnė. Tačiau reikia žinoti, kad ši šunų veislė yra labai jautri stresui.

Pudeliai yra ne tik labai intelektuali, bet ir ganėtinai sveika šunų veislė. Dėl savo ilgos gyvenimo trukmės gana nemažai pudelių miršta dėl širdies ligų arba navikinių susirgimų. Na, o šiame straipsnyje aptarsime dažniau pasitaikančius susirgimus. Vieni iš jų dažniau pasitaiko mažesniesiems pudeliukams, kiti – didesniesiems. Tačiau, kadangi dauguma būdingiausių susirgimų sutampa, visas ligas sudėsiu į vieną straipsnį. Prie kai kurių ligų nurodant, kurio dydžio pudeliams susirgimas pasireiškia dažniau.

Hipoglikemija. Dažniausia pasitaiko šuniukams iki 5 mėn., bet suaugusiems šunims ši būklė taip pat gali pasireikšti, ypač nėštumo metu ir sergant kepenų ligomis. Negydoma, gali būti pavojinga gyvybei. Šios būklės metu, kraujyje nukrenta gliukozės lygis, o būklė pasireiškia gana staigiai. Atsiranda silpnumas, apetito stoka, gali sutrikti koordinacija, prasidėti raumenų drebulys ar net traukuliai. Pasireiškus šiems požymiams augintiniui galima duoti truputį medaus, gliukozės lygiui pakelti. Bet iš esmės keturkojis turi būti tuoj pat pristatomas į veterinarijos kliniką gydymui. Pasireiškus priepoliui, reikalingas atidus medicininis ištyrimas, norint atmesti rimtesnes ligas ir gali būti naudingas dietos pakeitimas.

Progresuojanti tinklainės atrofija. Atrofijos atveju tinklainė išsivysto tinkamai, tačiau laikui bėgant pradeda prarasti savo funkciją. Liga yra progresuojanti, jos metu atrofuojasi tinklainės receptorinės ląstelės. Priklausomai nuo atrofijos laipsnio, šuo patiria regėjimo sunkumus prieblandoje arba tamsoje, o ligai progresavus atsiranda ir visiškas aklumas bet kokiame apšvietime. Priklausomai nuo formos, gali išnykti centrinis regėjimas, bet dar kurį laiką išlikti periferinis. Laikotarpis iki visiško aklumo priklauso nuo individo: kai kuriais atvejais tai gali būti keli metai, kitais – apie pusmetį. Liga paveikia abi akis, jos įgauna blizgantį atspalvį, vyzdžiai dažnai būna išsiplėtę. Efektyvaus gydymo ši liga neturi. Pudeliams pirmieji požymiai parastai pasireiškia apie 3 – čius gyvenimo metus. Šiai ligai aptikti yra atliekami genetiniai tyrimai. Liga dažniau pasireiškia mažosioms pudelių veislėms.

Klubų displazija tai netaisyklingas klubų išsivystymas, kai klubaduobė yra per plokščia ir netaisyklingai susiformuoja klubų sąnarys, vystosi artritas. Dažnai manoma, jog šlubavimas ir kaulinės sistemos problemos yra vyresnių gyvūnų problema. Tačiau tiesa ta, kad displazija vystosi jauname amžiuje, gyvūnui augant, tačiau pasireiškimo laikas priklauso nuo to, kada išsivysto skausmingas artritas. Nors displazija yra genetiškai paveldima liga, jos pasireiškimo stiprį ir laiką smarkiai įtakoja gyvenimo būdas – šuns svoris (ypač augant), kokybiška mityba ir tinkamai parinktas fizinis krūvis. Displazija pasireiškia nenormalia stovėsena, šlubavimu, aktyvumo sutrikimu. Diagnozuojama rentgenologinio tyrimo metu. Gydymas gali būti chirurginis, tačiau šioje situacijoje labai svarbus ir maitinimas, papildai sąnarių būklei palaikyti. Kuo ankščiau yra diagnozuojama ši liga ir kuo ankščiau yra skiriami sąnarių būklę palaikantys preparatai, tuo ilgiau galima tikėtis išlaikyti kokybišką gyvenimo lygį. Nutukimas smarkiai blogina padėtį, todėl svorio kontrolė yra itin svarbi.

Epilepsija. Traukulius gali sukeli daugybė priežasčių, tačiau pudeliai yra vieni iš veislių, kuriems būdinga idiopatinė epilepsija. Tai reiškia, kad priežastis nėra aiški, bet yra įgimta. Traukulius taip pat gali sukelti infekcinės ligos, kurios paveikia smegenis (pvz., maras), metabolinės ligos (pvz., kepenų nepakankamumas), galvos traumos, apsinuodyjimai, navikai ir t. t. Pasireiškus traukuliams dėl šių susirgimų, prognozės yra įvairios, tačiau esant idiopatinei epilepsijai, prognozė būna gera (nepaisant to, kad patys traukuliai labai gąsdina šeimininką ir vargina gyvūną). Pasireiškus pirmiesiems traukuliams labai svarbu išsiaiškinti ar tai idiopatinis susirgimas, ar yra kita priežastis. Labai daug informacijos apie epilepsiją galima rasti šiame puslapyje (anglų k.). Svarbu žinoti, kad epilepsijos požymiai yra ne tik traukuliai, o ir seilėtekis, pasimetimas, keisti nebūdingi judesiais (vienos kūno vietos arba viso kūno), nesąmoningumas ir nereagavimas į aplinką, sustingimas. Apie tai, kaip padėti augintiniui pasireiškus traukuliams, galite skaityti čia.

Riebaliniu adenitu paprastai serga didesnės pudelių veislės, nors pasitaiko ir mažesniems. Tai yra riebalinių liaukų, kurios drėkina odą ir plauko folikulus, uždegimas. Sergant šia liga, oda pleiskanoja, atsiranda alopecija (nuplikimas), kuri dažnai būna plėminė, oda sustorėja. Jei tuo pačiu pasireiškė ir antrinė infekcija, gali atsirasti nemalonus kvapas, spuogeliai. Liga gan sunkiai diagnozuojama, nes dažnai sumaišoma su alergijomis, hormoniniais susirgimais. Nors gydymo nėra, situacija kontroliuojama tinkama kailio ir odos priežiūra.

Girnelės liuksacija. Jei kelio girnelė laikas nuo laiko nuslenka į šoninę kojos dalį, išslysdama iš savo griovelio, tai yra vadinama kelio girnelės liuksacija. Dažniausi šeimininkų pastebimi požymiai tai keistas momentinis gyvūno elgesys: peršokimas nepastačius galinės kojos, galinės kojos pakratymas bėgant, staigus sustojimas žaidžiant, pašlubavimas kelis žingsius ir vėl bėgimas be jokių požymių. Tokiais veiksmais – kelis kartus ištiesdamas ir sulenkdamas koją – gyvūnas grąžina girnelę į savo anatominę poziciją. Dažnai ši būklė didelių problemų nesukelia ir šunys sėkmingai pragyvena visą gyvenimą. Tačiau, jei nuo dažno slankiojimo atsiranda sąnario pažeidimai, atsiranda ir skausmas. Šuo gali pradėti šlubuoti. Priklausomai nuo būklės gali būti skiriami tik papildai sąnariams, tinkamas fizinis krūvis. Labai svarbu kontroliuoti augintinio svorį. Vis tik sudėtingesniais atvejais gali būti reikalinga operacija.

Šlaunikaulio galvutės nekrozė arba Legg-Calvé-Perthes liga yra dar viena skleleto patologija, būdinga šiems itin populiariems keturkojams. Nors tikslios priežastys nėra aiškios, iš esmės ligos metu dėl tam tikrų priežasčių sutrinka kraujotaka į šlaunikaulio galvutę ir ji pradeta nekrotizuoti (apmirinėti). Šlaunikaulio galvutės struktūra pradeda silpnėti ir trupėti, atsiranda smulkūs lužiai. Jie sugyja ir randinis audinys sutvirtina kaulą, bet su laiku kinta galvutės forma ir atsiranda osteoartritas. Šunys šlubuoja, o klubas būna labai skausmingas, su laiku net stebimas raumenų masės praradimas paveiktoje kojoje. Liga pasireiškia ankstyvame amžiuje, paprastai apie 5 – 8 mėn, tačiau diapazonas svyruoja tarp 3 – 18 mėn. amžiaus. Ligai patvirtinti atliekamos rentgeno nuotraukos. Gydymas medikamentinis, siekiant sulėtinti osteoartrito vystymąsi ir sumažinti skausmą, tačiau kritiniais atvejais gali būti atliekama operacija, pašalinant šlaunikaulio galvutę. Šiai būklei taip pat itin didelę reikšmę turi svorio kontrolė ir tinkama fizioterapija.

Von Willebranto ligą sukelia baltymo, vadinamo tokiu pačiu pavadinimu trūkumas arba defektai. Šis baltymas dalyvauja kraujo krešėjimo procese. Baltymo funkcija yra užtikrinti trombocitų sukibimą tarpusavyje ir su pažeistos kraujagyslės sienele, kad susidarytų tvirtas krešulys. Jei pastebite, kad augintiniui dažnokai pasitaiko nemažos mėlynės, susižeidus sunkiau sustoja kraujavimas, pasitaiko pakraujavimų iš nosies, šlapime ar pan., reikėtų galvoti apie von Willebranto faktoriaus trūkumą organizme. Taip pat, prieš planuojant bet kokią chirurginę intervenciją, rekomenduojama pasitikrinti kraujo krešumą. Šis kraujo kręšumo sutrikimas yra genetiškai paveldimas per kartas.

Skrandžio užsisukimas dažniau pasitaiko didiesiems pudeliams. Ligą įtakoja jame besikaupiančios dujos ir laisvesni skrandį prilaikantys raiščiai. Kai skrandis užsisuka, abu išėjimai (atgal į stemplę ir tolyn į žarnas), užsidaro. Sutrinka kraujo pratekėjimas į audinius ir dėl to jie pradeda žūti, o taip pat aktyviai gaminasi toksinai, kurie dar labiau kenkia audiniams. Maža to, gali prasdėti pilvo ertmės uždegimas, jei spaudimo neatlaikęs skrandis plyšta. Įvykus užsisukimui yra sutrikdomas kraujo pratekėjimas į širdį, dėl ko pažeidžiama ir kitų organų veikla. Trumpai tariant, ši būklė yra labai pavojinga. Pastebėjus pirmuosius požymius, reikia kreiptis veterinarinės pagalbos tuoj pat. Kiekviena minutė yra itin svarbi, nes net operavus šunį ir atsukus skrandį, mirštamumas nuo šios ligos išlieka gan didelis. Pagalba turėtų būti suteikta per 30, iki 60 min. Kitu atveju prognozės prastos. Skrandžio užsisukimo požymiai tai seilėtekis, neramumas, inkštimas (ar kiti augintinio skleidžiami garsai), apsunkintas kvėpavimas ir pagreitėjęs širdies darbas. Šeimininkai pastebi, kad šuo tarsi negali patogiai atsisėsti ar atsigulti, bando vemti, bet neišeina. Taip pat akylesni atkreipia dėmesį, jog šuns skrandis išsipučia kaip kamuolys ir gali būti jaučiamas per pilvo sieną. Norint išvengti šio susirgimo, yra keletas taisyklių, kurios padės tai padaryti  – neleiskite aktyviai lakstyti ir šokinėti neseniai pavalgiusiam šuniui (!!!); maisto normą geriau padalinti per du kartus nei duoti vieną didelę porciją, taip pat neleisti šuniui valgyti paskubomis; neduoti prisilakti daug skysčių tuoj pat prieš arba po maitinimo; keičiant maistą, tai daryti palaipsniui; venkite žmonių maisto, ypač gerai nežinant ką duodate, nes kai kurie žmonių maisto produktai gali būti pavojingi šunims, o be to, gali skatinti dujų gamybą, kurių dėka didėja tikimybė skrandžiui užsisukti.

Adisono liga. Iš principo, pudeliai yra ramaus būdo šunys. Tačiau, jei šuo per ramus, tai gali signalizuoti apie turimą Adisono ligą, kitaip vadinamą hipoadrenokorticizmu. Adisono liga atsidanda dėl įvairių priežasčių – imuninių, navikinių susirgimų, dėl kai kurių vaistų vartojimo. Liga nėra išgydoma, tačiau laiku ir tinkamai diagnozavus bei teisingai paskyrus vaistus tinkamomis dozėmis, liga gana lengvai kontroliuojama. Deja, vaistai turi būti vartojami visą likusį gyvenimą. Sergant Adisono liga, antinkščiai išskiria per mažai arba visai neišskiria kortizolio, kuris padeda organizmui tvarkytis su stresu. Adisono liga gali pasireišti palaipsniui arba staiga, ypač po stresinių situacijų. Net ir gydant, po patirto streso gali būti matomas pablogėjimas. Šiai ligai būdingi tokie simptomai kaip vėmimas ir viduriavimas, apetito stoka, augintinis gali nustoti gerti arba kaip tik pradėti lakti itin daug, depresyvumas / silpnumas, drebulys ir susilpnėjęs širdies ritmas. Diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus.

Kušingo sindromas kitaip vadinamas hiperadrenokorticizmu atsiranda dėl per didelio antinksčių hormonų kiekio. To priežastis gali būti galvoje, antinksčiuose (pvz., dėl navikinių susirgimų) arba gali sukelti ilgai vartojami steroidiniai medikamentai. Šuo sergantis šia liga greit nutunka, yra mieguistas, turi sausą ir neblizgantį kailį, ploną odą. Gali atsirasti alopecija (plauko nuslinkimas) su odos hiperpigmentacija, dažnesnės odos ligos. Dažnai matomas nukaręs keturkojo pilvas. Geria ir šlapinasi daugiau nei įprastai. Padidėjus kortizolio kiekiui taip pat gali būti iššaukiamos kitos ligos, tokios kaip diabetas inkstų nepakankamumas. Diagnozuojama bendrųjų ir specifinių kraujo tyrimų pagalba. Ligos gydymui įprastai skiriamas medikamentinis gydymas, kuris gali būti reikalingas pastoviai, bet kartais atliekamos operacijos, jei problema yra antinksčiuose.

Hipotiroidizmas gali būti autoimuninė liga kai organizmas mano, jog skydliaukėje yra kažkas negero ir ją atakuoja. Dėl to atsiranda skydliaukės atrofija ir yra pagaminama per mažai skydliaukės hormonų. Požymiai, kuriuos mato šeimininkai dažniausiai yra susiję su kailio būkle. Išsausėja kailis, atsiranda kailio slinkimas, dažnai pasitaiko odos ligos. Tačiau tuo pačiu gyvūnas būna apatiškesnis, sunkiai toleruoja šaltį, prasideda svorio augimas, gali prasidėti traukuliai, agresijos priepoliai. Diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, gali būti pasitelkiami ir kiti metodai. Pradėjus gydymą gyvūnas gali gyventi kokybišką ir ilgą gyvenimą, tačiau jam reikalinga nuolatinė pakaitinė hormonų terapija.

Parašykite komentaruose apie kokios šunų veislės dažniausius susirgimus norėtumėte sužinoti daugiau?

Prenumeruodami VET Blog naujienas el. paštu visas naujienas gausite tiesiai į savo pašto dėžutę. O pamėgę Facebook bei Instagram paskyras, jose rasite nuotraukų, bandymų ir kitos įdomios informacijos.