Įvairių studijų duomenimis, dantų rezorbcijos požymių turi nuo 20 iki daugiau kaip 60 % kačių populiacijos, vertinant kates, vyresnes nei 4 metų amžiaus.

Šiandieną pakalbėsime apie mano nuomone dažnai nepakankamai įvertintą ir žinomą ligą, kamuojančia praktiškai tik kates. Iš esmės dantų rezorbcijos atvejai yra registruojami ir arklių, ir šunų, ir laukinių gyvūnų tarpe, tačiau absoliučiai didžioji dauguma atvejų nustatoma naminėms katėms.

Kalbant apie histologiją, osteoklastai yra ląstelės atsakingos už mineralizuoto audinio rezorbciją. Taip pat yra osteoblastai, atsakingo už besikuriančią kaulo organinę dalį. Būtent šios ląstelęs yra atsakingos už dantų rezorbcijos vietoje vykstančius procesus.

Nėra tiksliai žinoma kokia yra kačių dantų rezorbcijos priežastis. Bet iš esmės, uždegiminės ląstelės aktyvuoja osteoklastus. Taip pat jie gali būti aktyvuojami traumos vietoje. Tuo pačiu gali būti aktyvuojami ir osteoblastai, kurių dėka rezorbuotos danties šaknies vietoje atsiranda pakaitinis kaulinis audinys (įvyksta ankiliozė). O vis tik, dantų rezorbcija gali prasidėti ir dėl visiškai nežinomų, ideopatiniu, priežasčių.

Iš esmės dėl panašaus fiziologinio proceso vyksta ir pieninių dantukų iškritimas – jų šaknys taip pat yra rezorbuojamos pačio organizmo. Patologinė rezorbcija retai stebima katėms, jaunesnėms negu 2 metų amžiaus. Įprastai procesas stebimas nuo 4 -6 metų, tačiau su amžiumi tikimybė didėja. Kai kurioms kačių veislėms šio proceso tikimybė didesnė ir pasireiškia ankščiau, tai persai, rusų mėlynosios, siamo ir kitų veislių katės.

Procesas gali prasidėti bet kurioje danties pusėje ir paveikti bet kurį dantį. Vis tik dažniausiai pažeidžiami apatinio žandikaulio trečias prieškrūminis ir pirmas krūminis dantys bei viršutinio žandikaulio trečias – ketvirtas prieškrūminiai dantys. Rezorbcija gali vykti tik viename dantyje arba keliuose dantyse vienu metu. Dantis gali būti rezormuojamas pilnai arba dėl pažeidimų nulūžti.

POŽYMIAI

Esant pradinėms stadijoms požymių nėra, tačiau vėliau katės kenčia didelį skausmą. Vis tik dažnai ši liga yra pražiūrima dėl kačių savybės slėpti skausmą ir apskritai bet kokius negalavimus. Gana dažnai vykstantis procesas atrandamas atsitiktinai atliekant dantų higieną (tai yra viena iš priežasčių, kodėl ją turėtų daryti veterinaras). Kitais atvejais šeimininkai pastebi sumažėjusį apetitą, liesėjančią katę, pasikeitusį charakterį (pvz., katė tampa mažiau žaisminga, piktesnė). Taip pat gali pasitaikyti tokie požymiai kaip čiaudėjimas, galvos kratymas, seilėtekis, pakraujavimai iš dantų.

Rezorbcijos pažeisti dantys skirstomi pagal pažeidimo lygį į 5 kategorijas kai 1 kategorijos dantys turi vos matomus paviršinius pažeidimus, o 5 – oje kategorijoje esantis dantis jau yra pilnai rezorbuotas – jo vieta užtraukta gleivine.

Taip pat pažeidimai gali būti skirstomi į 3 tipus, priklausomai nuo pokyčių dantų alveolėse, raiščio būklės ir dantų rentgenokontrastiškumo.

DIAGNOSTIKA

Procesas dažniausia prasideda tiek danties kakleliu (kur susijungia emalis su cementu), kuris yra pasislėpęs po dantenomis. Todėl įprastomis sąlygomis pastebėti procesą įmanoma jau tik tada, kai procesas gerokai pažengęs. Iš pirmo žvilgsnio žiūrint, defektas atrodo panašiai kaip kariesas. Tačiau šio proceso priežastys ir eiga absoliučiai skiriasi nuo karieso, kuris katėms praktiškai nepasitaiko. Apie tai esame kalbėję ankstesniame straipsnyje apie dantis. Kai kuriais atvejais apie pažeistą dantį matoma stipri uždegiminė dantenų reakciją, tačiau nebūtinai – dantenos gali būti visiškai ramios. Tai pat pažeidimo vietose gali būti matomas smarkiai vaskuliarizuotas dantenų išvešėjimas. Norint tiksliai diagnozuoti, gyvūnui turėtų būti taikoma sedacija, atlikta dantų higiena, o galiausiai diagnozei patvirtinti ir situacijai aiškiai įvertinti atliekamas dantų rentgenologinis tyrimas. Rentgeno duotrauka reikalinga ir gydymo metodo parinkimui.

Šiai dienai, medikamentinio gydymo nėra. Aptikus patologiją reikalingas visų pažeistų dantų šalinimas. Pasitaiko atvejų, kada dėl šitos ligos yra pašalinami visi katės dantys. Priklausomai nuo situacijos rentgeno nuotraukoje ir konkrečių aplinkybių, dantis gali būti traukiamas su šaknimis arba pašalinama tik viršutinė danties dalis.

Nors, kaip minėta, tiksli priežastis sukelianti šią būklę nėra aiški, vis tik manoma, jog rezorbcija dažnesnė katėms, kurios maistą ryją nekramtydamos. Taip pat tikimybę didina dažnas maitinimas nuo žmonių stalo, raw mityba (ypač ta, kurioje didelę raciono dalį sudaro kepenys), maitinamos dieta, kurioje magnio ir kalcio kiekiai nėra tinkami. Be to liga dažnesnė katėms gyvenančioms išskirtinai namuose.

Taip pat kai kurių studijų duomenimis matoma sąsaja tarp dantų higienos būklės ir dantų rezorbcijos dažnio. Todėl palaikant tinkamą burnos higienos būklę, tikimybė išvengti šios ligos yra didesnė. Be to, tikimybė atsirasti šiai patologijai padidėja, jei katė dažnai vemia. Būtent dėl šios priežasties reikėtų parinkti tinkamą mitybos rėžimą ir vengti plaukų gumuliukų susidarymo virškinamajame trakte. Tam gali pagelbėti tinkama kailio priežiūra ir specialios priemonės.

PAPILDOMA INFORMACIJA:

Whyte A, Tejedor MT, Whyte J, Monteagudo LV, Bonastre C. Blood Parameters and Feline Tooth Resorption: A Retrospective Case Control Study from a Spanish University Hospital. Animals (Basel). 2021 Jul 17;11(7):2125. doi: 10.3390/ani11072125. PMID: 34359253; PMCID: PMC8300088.

Prenumeruokite VET Blog naujienas el. paštu, sekite blog’ą Facebook bei Instagram paskyrose.

Blog’ą galite rasti ir Contribee platformoje spausdami čia arba skanuodami QR kodą: