Suaugęs žmogus turi 32 dantis, suaugusi katė – 30. Tuo tarpu suaugęs šuo turi net 42 dantis, nors pas šuniuką burnoje rasite tik 28 pieninius dantukus.

Kaip ir žmonių vaikai, maži šuniukai ir kačiukai turi pieninius dantis. Šie dantukai pradeda dygti maždaug 2 – 4 savaitę katėms ir 3 – 5 savaitę šunims. pieninukai į nuolatinius pasikeičia kažkuriuo metu tarp 4 ir 6 mėnėsio. Įprastai iki 7 mėnesio pabaigos augintiniai jau turi pasikeitusius nuolatinius dantis. Pieniniai dantukai pradeda klibėti ir iškrenta savaime, kai jų šaknys dantenose yra natūraliai absorbuojamos. Tam tikru periodu galima pas augintinius matyti ir dvi eiles dantų, kaip pas rykliukus. Tai yra visiškai normalu, vis tik jei pradeda rodytis antra eilė dantų, burnos būklę reikia pradėti ypač stebėti. Įprastai, kai nuolatiniai dantys prasikala, pieniniai jau kliba ir vienu metu vyksta du proocesai – pieniniai vis labiau išjuda ir iškrenta, o tuo pačiu metu nuolatiniai vis auga. Tačiau pasitaiko atvejų, kai vyksta tik vienas procesas – nuolatiniai auga, o pieniniai toliau stovi stabiliai įsitaisę. Tai būdingiausia mažų veislių šunų iltims. Šiems šunims iltys raunamos gan dažnai. Taigi, kada reikėtų susimąstyti apie pieninių dantukų rovimą? Pas gydytoją apžiūrai reikėtų apsilankyti kai nuolatinis dantukas yra pasiekęs 1/3 ar 1/2 pieninio danties ilgio, o pieninis dantis dar laikosi visai stabiliai. Gydytojas apžiūrėjęs nuspręs ir patikslins kada yra tinkamas momentas rauti, o tai priklauso nuo aplinkui esančių dantų būklės, dantukų judėjimo, padėties. Dantų rovimas atliekamas su narkoze, taigi raunama tik tada, kada jau yra aiški situacija su visais dantimis, kad nereikėtų gyvūno migdyti dar kartą, nekrentant kitiems dantukams. Kartais girdžiu klausimą ar rauti būtina, jei abu dantukai stabilūs, sveiki ir niekam nemaišo. Vis tik atsakymas vienareikšmis – rauti būtina. Raunama yra dėl kelių priežasčių – neiškritę dantukai išderina sąkandį, be to kai dantys liečiasi tarpusavyje, sąlyčio vietoje dantukai greičiau genda. Taip pat neraunant pieninių dantų, didėja tikimybė greičiau sugesti ir iškristi nuolatiniams. O prie viso šito, dėl dantų pertekliaus augintinis gali jausti diskomfortą burnoje arba kai kurie dantukai net gali remtis į dantenas ar gomurį.

Jei augant nuolatiniams dantukams pieniniai visai nekliba, didelė tikimybė, jog jie ir neiškris. O vis tik pabandyti nuos išjudinti galima. Jei dantukai visai nekliba arba kliba silpnai, galite pabandyti išjudinti/ pagreitinti procesą švelniai masažuodami ir judindami pieninius dantukus. Taip pat duodami pagraužti kietesnius žaislus ar maisto produktus, pvz., morkas.

DANTŲ ANATOMIJA

Kandžiai, yra maži dantukai pačiame priekyje. Šunys juos naudoja mėsai nuo kaulų nugremžti arba kažką paimti. Taip pat šie dantys naudojami norint pasikasyti, katėms tai ir yra pagrindinė funkcija. Iltys yra pačios ilgiausios, skirtos suimti objektui, kurį gyvūnas nori laikyti. Šie dantys mažiausiai pasitarnauja būtent valgymo funkcijai, ypač šunims. Prieškrūminiai skirti sukramtyti maistą, kurį šuo ketina suvalgyti. Įdomus faktas, kad šuo kramtydamas šiais dantimis dažnai pakreipia galvą į tą pusę, kuria kramto. Krūminiai dantys šiek tiek varijuoja savo skaičiumi tarp šunų veislių. Jų funkcija šunų burnoje panaši į prieškrūminių, tik jie labiau skirti trinti nei kramtyti. Kačių atveju tiek prieškrūminiai, tiek ir krūminiai dantys skirti susmulkinti – supjaustyti maistą į smulkesnius gabaliukus, kad galėtų jį praryti. Vis tik katės neturi gebėjimo maistą sutrinti, o ryja labiau gabaliukais.

DANTŲ LIGOS

Gyvūnų ir žmonių dantų forma, kiekis, paskirtis skiriasi. Tačiau pati danties sandara yra tokia pat. Tačiau skylutės dantyse šunims yra labai retos, priešingai negu žmonėms. Katėms jos galima sakyti apskritai nepasitaiko. O taip yra dėl skirtingos mikrofloros ant žmonių ir gyvūnų dantų. Skylutės atsiranda dėl ant paviršiaus gyvenančių mikrobų, kurie cukrų paverčia rūgštimis. Taigi, dažniausiai skylutės atsiranda pas tuos gyvūnus, kurie gauna daugiau saldžių produktų, pvz., bananų. Todėl, kai kuriuos, net ir naudingus maisto produktus reikia riboti būtent dėl šios priežasties. Katėms skylutės nebūdingos dar ir dėl dantų formos – kariesą sukeliančios bakterijos gyvena ant plokščių paviršių – pas kates tokių nėra.

Dažniausiai gyvūnus kamuojančios dantų probemos yra parodontozė ir gingivitas, kurių dažniausia priežastis yra dantų apnašos. O visa tai sąlygoja blogą burnos kvapą, kuris labiausiai ir užkliūna šeimininkams. Daugiau apie blogą burnos kvapą galite skaityti šiame straipsnyje. Ir vis tik blogas kvapas nėra didžiausia problema augintiniui. O didžiausia yra ta, jog toliau netvarkant burnos būklės, dantys ne tik skauda, bet jie gali iškristi, infekcija ir uždegimas gali pasiekti tolimesnius galvos audinius ir struktūras ar netgi pereiti giliau į organizmą. Siekiant šių bėdų išvengti, svarbu tinkamai prižiūrėti dantis, juos reguliariai valyti. O atsiradus didesniam dantų akmenų kiekiui kreiptis į veterinarą dėl profesionalios dantų higienos su narkoze. Kam reikalinga narkozė, plačiau rasite šiame straipsnyje.

Katėms taip pat yra būdinga dantų reabsorbcija. Tai yra labai skausminga būklė, kurios metu pažeidžiama danties struktūra, o su laiku dantis visai reabsorbuojamas organizmo. Toje vietoje lieka tik kauburiukas. Vis tik katės skausmą parodo labai retai, todėl būklę įtarti lengviau pagal valgymo sutrikimus. Taip pat paraudusias dantenas, kartais ant dantų galima pastebėti skylutes. Skylutes galima sumaišyti su karieso sukeltomis skylutėmis, tačiau jų kilmė visai kita. Dėl skausmo, gali pasikeisti katės elgesys. Plačiau apie šią būklę pakalbėsime vėlesniame straipsnyje. Bet svarbu paminėti, jog manoma, kad apie 40% suaugusių kačių turi šią problemą, bet tik mažoji dalis diagnozuojama.

Viena iš dažniausių dantų spalvos pokyčio priežasčių – danties mirtis. Šunims tai dažniausia nutinka susižeidus dantis ar burnos ertmę kažką graužiant arba dėl grubių žaidimų. Tuo tarpu katėms dažniausia priežastis – snukio srities trauma arba navikai burnos ermėje. Studijų duomenims, apie 90% spalvą pakeitusių dantų yra mirę. Kiti atvejai kai dantys pakeičia savo spalvą gali buti susiję su dantų vystymos sutrikimais, kai kurių vaistų vartojimu. Danties mirties atveju, būtinas tokio danties tvarkymas. Kitu atveju jis tampa bakterijų veisykla, o šios bakterijos paskui kelia problemas ne tik pačioje burnoje, bet ir kitose galvos vietose (žandikaulyje, sinusuose), tai pat kraujo pagalba gali nukeliauti į bet kurią kitą kūno vietą ir ten sukelti ligą. Pakitus dantų spalvai būtina atlikti rentgeno nuotraukas, tai yra pirmasis žingsnis tinkamai diagnostikai ir gydymui. Toks dantukas gali būti gydomas (nors spalva atgal jau nebesugrįš), tokiu būdu užkertant kelią jame veistis bakterijoms arba ištraukiamas.

Prenumeruodami VET Blog naujienas el. paštu visas straipsnius gausite tiesiai į savo el. pašto dėžutę. O pamėgę Facebook bei Instagram paskyras, jose rasite nuotraukų, bandymų ir kitos įdomios informacijos.

Blog’ą galite rasti ir Contribee platformoje spausdami čia arba skanuodami QR kodą: