Augintinių šėrimas yra visiems gyvūnų augintojams itin aktualus klausimas, sukeliantis be galo daug aistrų dėl tinkamo maisto pasirinkimo, šėrimo ritmo, dozavimo ir kitų detalių. Anstesniuose straipsniuose galite perskaityti kuo skiriasi RAW mityba ir šėrimas komerciniais pašarais. Taip pat kuo tarp savęs skiriasi komercinis maistas. Vis tik nėra bendros taisyklės koks būtent pašaras geriausias konkrečiam augintiniui. Kas tinka vienam, gali visiškai netikti kitam. Savo keturkojui tinkamiauią maistą turi surasti kiekvienas šeimininkas bandymo būdu, atsižvelgdamas į kailio ir odos būklę, šėrimąsi, svorį, ašarų bėgimą, virškinamojo trakto funkciją, ėdamumą ir daugybę kitų faktorių.

Šiame straipsnyje aptarsime bendrus augintinio šėrimo klausimus, tokius kaip šėrimo ritmas, maisto pasirinkimas, tinkamumo įvertinimas. Informacija šiek tiek labiau adaptuota ėdantiems komercinius pašarus, tačiau naudingos informacijos gali rasti visi. Ši tema bus padalinta į dvi dalis. Antrą dalį rasite kitą savaitę.

ŠĖRIMO RITMAS

Gana dažnai diskutuojame su šeimininkais augintinių šėrimo ritmo klausimais. Ar galima augintiniui palikti dubenėlį su sausu maistu visą laiką, ar būtina šerti reguliariu ritmu? Dėl bet kokio drėgno maisto, ar tai konservai, ar natūralus atsakymas vienareikšmis – šis maistas gali stovėti padėtas labai trumpai. O štai dėl sauso, kuris iš esmės stovėti gali, pateiksiu motyvus, kodėl reguliarus normuotas šėrimas augintiniui yra žymiai sveikiau:

• geresnė svorio kontrolė. Kai kurie augintiniai turi saiko jausmą ėsdami, kiti ne. Reguliarus šėrimas naudingas abiem atvejais. Reguliariai šeriamiems besočiams lengviau kontroliuoti per smarkiai augantį svorį, o tuo pačiu organizmui žinant savo ritmą augintinis tarpuose jausis mažiau alkanas. Kai kai kurių augintinių savininkai pastovų šėrimą motyvuoja tuo, kad augintinis turi saiko jausmą arba apskritai yra nevalgus. Tai šiuo atveju reguliarus ėdimas, kai kuriais atvejais, netgi pagerina apetitą;
• augintinio sveikatos kontrolė. Reguliariai šeriamiems augintiniams rečiau pasitaiko kaprizai dėl neėdimo. Taigi, jei reguliariai šeriamas augintinis atsisako ėsti, galima įtarti sveikatos problemas, stresą ar pan.;
• virškinimo sistemos sveikatingumas. Reguliariai šeriant augintinius, atėjus šėrimo laikui jų orgnazimas pasiruošia tam: pradeda gaminti seiles, rūgštis. Augintinis pradeda jausti alkį, susijaudinimą. Tuo tarpu nereguliaraus šėrimo atveju dažnesnės rūgštingumo, prasto virškinimo bėdos. Augintinis gali jausti didesnį alkio jausmą. Be to, šnekant apie šunis linkusius į skarandžio užsisukimą, šeriant reguliariai, yra lengviau išlaikyti visas sąlygas, būtinas siekiant išventi šio sutrikimo;
• streso mažinimas. Esant pokyčiams namuose ar rutinoje, bet išlaikant reguliarų šėrimą, augintinis mažiau jautriai reaguoja į stresą ir aplinkos pokyčius;
• dresūra. Reguliariai šeriamus augintinius lengviau dresuoti atsižvelgiant į jų šėrimo laiką. Taip pat reguliariai šeriamiems šuniukams lengviau išmokti savo tualeto reikalus atlikti vietoje ir laiku;
• santykių kūrimas. Reguliariai šeriami augintiniai ne tik jaučiasi saugesni, bet ir sukuria tvirtesnį ryšį su šeriančiu žmogumi.

Šėrimo dažnis turėtų priklausyti nuo augintinio amžiaus, aktyvumo lygio, esamų patologijų, šeimininko galimybių. Jei abejojate ar esate tinkamai pasirinkę šėrimo ritmą, pasitarkite su savo veterinarijos gydytoju. Atkreipkite dėmesį, jog pašaro norma, nurodoma ant pakuotės yra ne vienam šėrimui, o visai dienai. Taigi, nurodytas kiekis turėtų būti padalintas per tiek dalių, kiek kartų maitinsite augintinį. Bendros taisyklės yra tokios:

Šunų šėrimas

Kačių šėrimas

<4 mėn. šuniukai šeriami 4 – 6 kartus, dekoratyvinių veislių mažyliai įprastai šeriami dažniau, didesnių – rečiau. Tokiu dažniu šeriant šuniukams lengviau suvirškinti maistą ir palaikyti reikiamą energijos lygį. 4 – 6 mėn. maždaug nuo 4 mėnesių šuniukus galima pratinti prie 3 k/d šėrimo. 6 mėn. – … nuo pusės metų šuniukai gali pradėti valgyti du kartu per dieną, tik reikia atkreipti dėmesį, kad tam tikru periodu gali reikėti pakeisti maistą iš jauniems į suaugusiems šunims skirtą. Suaugę šunys gali būti šeriami ir vieną kartą per dieną, tačiau du kartai yra optimaliau, atsižvelgiant į alkio jausmą ir galimą rūgštingumo problemą.

<4 mėn. tokio amžiaus kačiukai šeriami arba iki 6 k/d, arba galimas laisvas šėrimo ritmas, jei tokiu būdu pavyksta išlaikyti optimalų kačiuko svorį; 4 – 6 mėn. maždaug nuo 4 mėnesių kačiukams šeriamiems laisvai reikėtų įvesti reguliarų šėrimą 3 – 4 k/d. 6 mėn. – … nuo pusės metų kačiukai gali pradėti valgyti du kartu per dieną, tik reikia atkreipti dėmesį, kad tam tikru periodu gali reikėti pakeisti maistą iš jauniems į suaugusiems katinams skirtą. Suaugę sveiki katinai gali būti šeriami ir vieną kartą per dieną, tačiau nerekomenduotina.

ĖDESIO KEITIMAS

Augintiniai kaip ir žmonės yra individualūs. Vienų skrandis jautrus, kiti gali ėsti daug ką, pastoviai kaitaliodami be pasekmių. Siekiant nesudirginti žarnyno, rekomenduojama maisto pakeitmą daryti per savaitės, jautresnio skrandžio keturkojams ir dviejų, laikotarpį. Tai reiškia, jog per šį laikotarpį, maistą (naują ir seną), turite maišyti, palaipsniui didindami naujojo maisto proporciją.

Taip pat dažnai sulaukiu klausimų ar augintiniams reikia laikas nuo laiko keisti maistą. Dauguma šeimininkų jaudinasi, jog jo augintinui maistas atsibos, na juk mes nevalgome kasdien to paties. Šiuo klausimu augintiniai tai pat individualūs: vieni gali ėsti visa gyvenimą vieną ir tą patį maistą, kiti – suėdę vieną maišą daugiau nė į burną neketina imti to paties skonio pašaro. Tačiau šiame klausime yra ir dar viena paslėpta smulkmena – alergija.

Iš tikrųjų, tokia gryna įgimta alergija kaip mes ją žinome, augintiniams yra gana reta. Dažnai pasitaiko atvejų, kai į kliniką ateina besikasantis augintinis, gydytojas įtaria alergiją maistui. Tuo tarpu šeimininkai bado įtikinti, jog tai negali būti alergija, nes keturkojis 2 – 3 metus ėda tą patį maistą ir visada viskas buvo gerai. Tačiau šiuo atveju čia ir yra bėda. Jei mes kiekvieną dieną tris kartus per dieną valgytume vištieną, labai tikėtina, jog po kurio laiko tą alergiją vištienai mes irgi įgytume, nors niekada ankščiau jos neturėjome. Taigi, jei augintinis pastoviai valgo tą patį maistą ir nė iš šio nei iš to atsiranda alergijos pašarui požymiai, tikėtina, kad organizmas tiesiog priprato prie konkretaus baltymo ir pradėjo jį laikyti netinkamu – dėl to pradėjo kovą ir pasireiškė alergijos požymiai.

Taigi, akivaizdu, kad taisyklingas maisto pakeitimas duoda daugiau naudos negu žalos. Išlieka tik klausimas kaip dažnai tai daryti. Rekomenduojama maiste esantį pagrindinį baltymą pakeisti maždaug porą kartų per metus. Jei augintinis jautresnis (pvz., nuo maisto matomi ašarų spalvos pokyčiai), geriau pasirinktis kelis vieno baltymo pašaro variantus (idealiu atveju vienos firmos) ir juos mainyti tarpusavyje kas pusę metų. Jei matote, kad augintinis puikiai toleruoja pokyčius, galite rintis bet kokį keturkojui tinkamą pašarą ir pakeisti jį pvz., kas antrą maišą. Šiuo atveju ritmas kaip dažnai ir kiek smarkiai keisti priklauso individualiai nuo augintinio ir šeimininko poreikių. Vis tik nereikėtų to daryti per dažnai ir pasirinkti per daug variantų, nes jei pasirodys, kad kažkas netinka, gali būti sunku atsirinkti kas būtent.

Prenumeruodami VET Blog naujienas el. paštu antrąjją straipsnio dalį apie dozavimą, skaniukus, pasirinkimą ir jautrumą maistui gausite tiesiai į savo pašto dėžutę. O pamėgę Facebook bei Instagram paskyras, jose rasite nuotraukų, bandymų ir kitos įdomios informacijos.

Blog’ą galite rasti ir Contribee platformoje spausdami čia arba skanuodami QR kodą: