Kad gyvūną vargina vidurių užkietėjimas reikėtų galvoti, jei nematėte jo tuštinantis 48, daugiausia iki 72h.

Vidurių užkietėjimas būdingas visiems gyvūnams, šunys ir katės ne išimtis. Vis tik katėms šis sutrikimas dažnesnis nei šunims. Ir man atrodo, jog klausimo šia tema vasarą sulaukiu dažniau nei žiemą. Vidurių užkietėjimas gali būti vienkartinis arba chroninis, bet iš esmės priežasčių atsirasti šiai bėdai yra daugybė. O ir gydymas vieno nėra.

Vidurių užkietėjimas gali būti skirtingų stadijų – nemaloni, bet lengvesnė kai išmatos kietos, gyvūnui sunku tuštintis, tuštinimasis nemalonus. O sudėtingais atvejais išmatos žarnose taip užstringa, jog gyvūnas visiškai nebegali prasituštinti. Esant užkietėjimui išmatose galite pastebėti kraujo, gleivių. Būna, jog dalis išmatų kietos kita lyg ir skysta ar normalios konsistencijos, bet tai taip pat reikėtų traktuoti kaip užkietėjimą, nes ta suskystėjusi dalis yra organizmo kompensacijos mechanizmas. Gyvūnas gali ilgai stangintis vienoje vietoje arba kaip tik bandyti atlikti savo gamtinius reikalus daug kartų paeiliui. Kai kurie iš šių tūpčiojimų gali būti bevaisiai.

Gyvų organizmų žarnoms būdingas pastovus banguotas judėjimas – peristaltika. Esant normaliai peristaltikai, virškinamas maistas po truputį juda žarnomis, iš jo yra pasisavinamos maisto medžiagos, toliau vyksta virškinimas, yra paimamas ir grąžinamas vanduo. Nereikalingi maisto likučiai, su atitinkamu skysčių kiekiu per išangę yra išstumiami kaip organizmo šiukšlės. Jei sutrinka peristaltika arba lieka netinkamas vandens kiekis turinyje, išmatos nebepasišalina taip kaip turėtų. Jos tampa per kietos arba per skystos. Taigi prasideda viduriavimas arba vidurių užkietėjimas. Kas įtakoja pastarąjį, plačiau aptarsime šiame straipsnyje.

Priežastys sukeliančios užkietėjimą:

Dehidratacija. Tai pirmas dalykas į ką reikėtų atkreipti dėmesį sutrukus tuštinimuisi. Būtent dėl šios priežasties, mano nuomone, užkietėjimas vasarą gyvūnams yra dažnesnis. Vidurių užkietėjimas yra vienas iš požymių, kad augintiniui trūksta skysčių. Net, jei tai ir nėra pagrindinė priežastis, papildomi skysčiai vis tiek yra pirma pagalbos priemonė gyvūnui kenčiančiam nuo konstipacijos. Tuo pačiu su dehidratacija gali pasireikšti ir elektrolitų disbalansas (pvz., gausiai prakaituojant, esant kai kuriems susirgimams). Šis disbalansas taip pat gali būti užkietėjimo priežastimi.

Judėjimo rėžimas. Užkietėjimas dažnesnis mažai aktyviems gyvūnams, ypač jei jie dar ir nutukę. Organizmo tonusui palaikyti (tame tarpe ir žarnų) yra itin svarbus reguliarus ir tinkamas fizinis krūvis. Dar vienas svarbus faktorius yra ortopedinės ligos. Sergant jomis, dėl skausmo gyvūnas linkęs mažiau judėti, o tuo pačiu gali skaudėti sąnarius tūpiantis į tuštinimo poziciją, dėl ko gyvūnas vengia tai daryti.

Amžius. Įprastai vyresnio amžiaus gyvūnai yra labiau linkę į šią nemalonią problemą. Vėlgi, priežastys yra persikertančios – žiūrint plačiau, didėjant amžiui mažėja aktyvumas, atsiranda gretutinės ligos ir pan., taigi esant chroniniam užkietėjimui, nereikėtų bėdos suversti amžiui savaime, o reikėtų ieškoti kas pakito kartu su metais.

Stresas. Šioje vietoje stresas gali būti kaip tiesioginė priežastis., pvz kelių kačių namų ūkyje katė nesijaučia, jog turi savo vietos tuštintis, už tai vengia atlikti gamtinius reikalus ir dėl užlaikymo viduriai užkietėja. Tačiau gali būti ir netiesioginė streso įtaka – tarkime stresuojanti katė daugiau laižosi ir perteklinis plaukų kiekis virškinamajame trakte užblokuoja tinkamą tuštinimąsi. Taip pat, jei kažkada tuštinantis skaudėjo, gyvūnas gali jausti baimę tai daryti, už tai stengiasi sulaikyti išmatas, kurios su laiku sukietėja (ir vėl atsiranda skausmingas tuštinimąsis), tokiu būdu gaunasi užburtas ratas.

Netinkama mityba. Viena iš dažniausių sutrikusio tuštinimosi priežasčių. Viduriai kietėja dėl nepakankamo ląstelienos kiekio maiste. Taip pat konstipacija gali būti reakcija į netoleruojamą ar alergizuojantį maistą.

Svetimkūniai. Tuštinimąsis gali sutrikti dėl įpročio ėsti neėdamus daiktus, kaip jau ankščiau minėta kailio, kaulų ir t.t. Visi šie daiktai gali užkimšti virškinamąjį traktą tiesiogiai, taip užblokuodami išmatų pasišalinimą arba susimaišę su išmatomis jas kietinti. Pvz., gyvūnams, kurie gauna kaulus ne tik padidėja rizika paspringti, pradurti viškinamąjį traktą, bet ir jį užkimšti įstrigus kaului. Net ir gerai sukramtyti kaulai vis tiek kietina vidurius susimaišydami su išmatomis ir taip apsunkindami turinio judėjimą.

Neurologiniai sirgimai ir traumos. Tuštinimasis gali sutrikti po traumų kai yra pažeidžiamas stuburas, dubens kaulai. Taip pat konstipacija gali atsirasti esant sutrukusiai įnervacijai, pvz., dėl stuburo išvaržos.

Megakolonas. Tai įgimtas arba įgytas susirgimas, kada išdidėja storosios žarnos spindis. Vidurių užkietėjimas gali atsirasti dėl šios ligos arba megakolonas gali atsirasti dėl konstipacijos. Šiuo atveju vidurių užkietėjimas nėra vienintelis požymis, taip pat gali pasireikšti vėmimas, pilvo pūtimas, apetito praradimas, silpnumas.

Spaudimas iš išorės arba iš vidaus. Su tuštinimosi problemomis žarnynas gali būti ir visai nesusijęs. Konstipacija gali būti susijusi su žarnyno spaudimu dėl kitų organų patologijų. Žarnas gali spausti išdidėjusi dėl hiperplazijos prostata, organų navikai. Tarkime šnekant apie prostatą, įprasta manyti, jog ji susijusi su šlapinimusi, kaip yra žmonėms. Tačiau pas gydytoją pasirodžius nekastruotam patinui su nusiskundimu dėl užkeitėjusių vidurių, prostata yra viena iš pirmųjų vietų, kurią būtina patikrinti. Taip pat žarnų spindis gali sumažėti, o tuo pačiu ir pasireikšti tuštinimosi bėdos, sumažėjus jų spindžiui ar sutrikdžius išėjimą pro išangę, esant navikiniams susirgimams būtent šiose vietose.

Kiti susirgimai. Vidurių užkietėjimas gali būti kitų organų funkcijos sutrikimų rodiklis. Todėl esant šiam sutrikimui, būtina atlikti kraujo tyrimus. Viduriai kietėja esant inkstų nepakanamumui, hipotiroidizmui ir kai kurioms kitoms ligoms. Taip pat konstipacija susijusi su paranalinėm liaukom. Esant jų problemoms, tuštinimąsis gali būti skausmingas, ko pasekoje gyvūnas užlaiko išmatas ir iššaukia konstipaciją. Viduriai gali užkietėti ir dėl kai kurių medikamentų, pvz., tai yra dažna pasėkmė po chiruginės intervencijos metu naudotų anestetinių medžiagų.

Genetika. Kartais jokių priežasčių rasti nepavyksta. Gyvūnas tiesiog yra linkęs į užkietėjimą. Tokiu atveju nėra ką gydyti, tačiau yra būdų kaip minkštinti išmatas.

Dažniausiai vidurių užkietėjimas nėra ligos pranašas, ypač, jei jis trumpalaikis, vienkartinis. Ir šis simptomas dažniausiai nereikalauja sudėtingo gydymo. Pirmiausia reikia išbandyti priemones, kurias galime panaudoti namuose. Apie tai pašnekėsime truputį vėliau. O jei vis tik vidurių užkietėjimas tikrai stiprus, naminės priemonės nepadeda ir ši problema vargina nuolat ar įtariate, kad augintinis galėjo suėsto kažką, kas stringa jo žarnyne, būtina kreiptis į veterinarą. Tokiu atveju reikėtų ieškoti kas iš tiesų iššaukia šią problemą. Būklei įvertinti ir priežasčiai nustatyti naudingi kraujo tyrimai, rektalinis tyrimas, kolonoskopija, echoskopija, rentgenografija. Taip pat, esant labai stipriai patologijai, gali būti reikalingas gydymas klinikoje – klizmavimas, sunkiais atvejais net chirurginiai metodai.

Būdai kaip galite padėti augintiniui užkietėjus viduriams:

1. Vanduo yra vaistas numeris vienas. Nesvarbu ar vidurių užkietėjimas yra dėl skysčių trūkumo organizme ar dėl kitos priežasties, papildomas vandens kiekis vis tiek nepakenks. Jei kietėja viduriai, stenkitės surasti būdų kaip augintiniui pasiūlyti papildomai atsigerti. Ypač šį dalyką reikėtų atsiminti su katėmis – jos niekada nesivargins eiti į kitą kambarį dėl vandens, jei poreikis gerti dar nėra labai labai didelis. Todėl mažiau geriantiems gyvūnams rekomenduojama palikti daugiau bliūdelių skirtingose vietose, paskaninti vandenį pvz., sultiniu, tuno sultimis ar bet kuo ką mėgsta augintinis. Šituo aspektu gali pasitarnauti konservuotas maistas arba sausas brinkintas pašaras.
2. Fizinė veikla. Sureguliuokite savo augintinio judėjimo rėžimą, išeikite su juo papildomai pasivaikšioti, pažaiskite su kate judresnius žaidimus. Prie to paties gali pagelbėti pilvo glostymas ar švelnus masažas, jei gyvūnas nesipriešina.
3. Maistas ir maisto priedai. Esant poreikiui į vidurių užkietėjimą, labai padeda tinkama mityba. Iš esmės sunku pasakyti kas tiks konkrečiam gyvūnui, šitoje vietoje reikia bandyti tol kol rasite augintiniui tinkamiausią variantą. Vis tik pagal bendras taisykles reiktų rinktis pašarą, kuriame yra daugiau skaidulų. Taip pat yra naudingų maisto priedų, galinčių pagelbėti laisvinant vidurius. Tačiau vėlgi, šioje vietoje reikėtų rasti kas konkrečiai tinka augintiniui. Vis tik vieni iš pirmųjų ką reikėtų išmėginti tai moliūgai, figos, balkšvojo gysločio sėklų milteliai (jų galima rasti žmonių vaistinėje), sėlenos, įvairios sėklos pvz., chi. Daugiau apie naudingus maisto produktus galite skaityti čia ir čia.
4. Patikrinkite ar nėra sąvėlų apie išangę, nes kartais tokia elementari priežastis ir būna konstipacijos sukėlėja.
5. Yra preparatų, kurie gali būti naudojami gana saugiai gyvūnų vidurių užkietėjimui gydyti. Jie naudojami per burną arba kaip klizmos. Vieni iš tokių gan saugių preparatų gyvūnams yra Duphalac, Bisacodyl. Kartais tenka išgirsti kalbų apie tai, kad užkietėjus viduriams reikia suduoti šaukštą aliejaus. Tame yra tiesios, jis tikrai padėtų laisvinti vidurius. BET, nedarykite to tiesiai į burną, nes patekęs į plaučius jis gali sukelti rimtų problemų. Šaukštą aleijaus galima sumaišyti su pašaru, vis tik šia priemone piknaudžiauti irgi nereikėtų. Apskritai, nerekomenduočiau jokių vaistinių preparatų naudoti nepasitarus su veterinarijos gydytoju, kaip ir patiems užsiimti gyvūnų klizmavimu.

Prenumeruodami naujienlaiškius arba sekdami blog’ą Facebook’e bei Instagram’e naujus straipsnius gausite pirmi! Susiskaitykime jau kitą savaitę!

Blog’ą galite rasti ir Contribee platformoje spausdami čia arba skanuodami QR kodą: