Pirmosios pagalbos ABC (IV dalis)

Ketvirtoji ir paskutinė dalis pirmosios pagalbos gyvūnams tema. Vėl aptarsime penkias situacijas ir kaip jose galite padėti savo augintiniui. Daugiau situacijų rasite pirmoje, antroje ir trečioje straipsnio dalyse.

Skendimas. Gyvūnai skęsta labai retai ir dažniausiai su priežastimi. Tai gali būti augintinio sveikatos problemos, elektros nutėkis vandenyje, itin šaltas vanduo, didelės bangos, nuovargis ir pan. Jei matote, jog gyvūnas skęsta, pirmiausia reikia jį atsargiai ištraukti iš vandens. Traukdami turėkite galvoje, jog jis bus labai persigandęs ir ištiktas šoko, todėl jo veiksmai neprognozuojami. Pirmasis tikslas ištraukus, yra padėti pasišalinti skysčiams iš plaučių. Jei augintinis nedidelis, reikia paimti jį už galinės kūno dalies, pakelti į orą ir švelniai pasiūbuoti ar pakratyti. Kai skysčiai i nosies ir burnos nebebėga, gerai nuvalykite snukį nuo skysčių ir galimų vėmalų likučių. Jei augintinis didelis ir pakelti nėra galimybės, paguldykite jį ant šono, patys atsiklaupkite šalia, užsikelkite galinę šuns kūno dalį sau ant kelių taip, kad galva liktų žemiau kūno atžvilgiu. Tada stipriais judesiais spaudinėkite žemiau šonkaulių, taip vanduo bus išstumiamas iš plaučių. Jei gyvūnas pradeda kvėpuoti puiku, jie ne – atlikite dirbtinį kvėpavimą. Skendusį gyvūną apklokite, bet net įkritusio į šaltą vandenį intensyviai nekaitinkite, nes organizmą gal ištikti šokas. Gyvūnui atsigavus, nepalikite jo vieno, nes po skendimo augintiniai gali vemti, todėl svarbu stebėti, kad nepaspringtų ar neįkvėptų skrandžio turinio. Net jei gyvūnas atsigavo ir atrodo, jog viskas yra gerai, būtina apsilankyti pas veterinarijos gydytoją. Priklausomai nuo skysčio kuriame gyvūnas skendo (tarkime, gėlas ar jūros vanduo) plaučiuose vanduo gali būti įsisavinamas į organizmą ar kaip tik pradedamas traukti iš jo. Todėl po skendimo gali kilti tokios komplikacijos kaip elektrolitų disbalansas organizme, po kelių valandų gali pradėti kaupiantis skysčiai plaučiuose, hipotermija, pneumonija.

Sumušimus ir po jų susidariusias mėlynes lengviau pamatyti ant šviesiakailių trumpaplaukių gyvūnų. Vis tik gyvūnų sveikatos sumetimais naudinga odos būklę apžiūrėti nuolat (pvz., glostinėjant savo augintinį), o tuo pačiu galima pastebėti ir susidariusias mėlynes. Jei gyvūnas susitrenkė ir atsirado mėlynė, dėl to smarkiai pergyventi neverta. Šviežius sumušimus rekomenduojama pašaldyti ant jų uždedant šaltą kompresą. Jei šaldoma daiktu išimtu iš šaldymo kameros, rekomenduotina jį įvynioti į audinį. Kompresą palaikyti 10 min, tada trumpam atitraukti. Ir tokius kompresų ciklus kartoti kelis kartus. Tai galima daryti kelias dienas, vėliau šaldymas praranda prasmę. Šalti kompresai sumažina tinimą, mėlynes, nuima skausmą. Priklausomai nuo dydžio, bet paprastai mėlynės išnyksta per dvi savaites. Pasirodyti pas veterinarą reikėtų, jei mėlynės yra itin didelės, labai skausmingos, smarkiai plečiasi, neišnyksta ilgiau nei dvi savaites, jų yra daug ar atsiranda nepaaiškinamomis aplinkybėmis (ypač, jei tai kartojasi). Tokie požymiai gali rodyti rimtesnes problemas nei sumušimas, susijusias su smarkiomis traumomis, krešėjimo, kraujagyslių sutrikimais. Jei mėlynės atsiranda po operacijos, šaldyti taip pat naudinga. Vis tik tai dayti reikėtų atsargiau: šaltas kompresas turėtų būti dedamas operacijos srityje, tačiau neturėtų liesti pačios pjūvio vietos, nes tai gali sutrikdyti gyjimo procesą.

Traukuliai. Įvykus pirmam priepoliui, šeimininkai labai išsigąsta. Vis tik ramybė šioje situacijoje labai svarbi ir reikalinga augintiniui. Pirma, ką galite padaryti augintinį ištikus priepuoliui, tai apžiūrėti ar šalia nėra daiktų, kurie gali užkristi, sudušti, ar pats augintinis yra ant stabilaus pagrindo ir nėra galimybės nukristi bei susižaloti. Labai svarbu, kad prasidėus priepuoliui, užfiksuotumėte jo laiką ir tiksliai žinotumėte priepuolio trukmę. Svarbi ne tik šeimininko ramybė, bet ir aplinkos: išjunkite televizorių, radiją ir kitus garsus skleidžiančius prietaisus, jei yra galimybė, pridemdykite šviesą kambaryje, pasilikite vienas su augintiniu, išveskite iš kambario visus pašalinius žmones bei gyvūnus, kad būtų kaip įmanoma mažiau šurmulio. Kalbėkite raminančiu balsu ir raminkite augintinį, bet jokiu būdu nakvieskite augintinio, nesakykite jam komandų, bendrai tariant nekalbėkite nieko, kas reikalautų iš augintinio kokios nors aktyvios reakcijos. Įprastai traukuliai trunka iki dviejų minučių, jei tai užtrunka ilgiau, tuoj pat skambinkite veterinarui dėl rekomendacijų esamoje situacijoje. Stenkitės įsidėmėti, ką augintinis darė prieš prasidedant traukuliams, tai gali būti svarbu nustatant traukulių priežastį. Traukuliams nurimus, augintiniui gali prireikti iki valandos pilnai atsigauti, bet stenkitės dar kelias valandas palaikyti augintinį ramiai, pritemdytame ir gerai ventiliuojamame kambaryje. Tą dieną reikėtų atsisakyti bet kokios aktyvios veiklos. Po traukulių priepuolio (ypač jei tokie pasikartoja), rekomenduotina apsilankyti pas veterinarą priežasčiai išsiaiškinti. Puiku, jei kartu atsinešite ir video įrašą.

Užspringimas gali būti visiškas arba dalinis. Dalinio metu gyvūnui įstringa pašalinis objektas gerklose ar gerklėje, bet jis vis dar gali įkvėpti, kosėja. Visiško užspringimo metu objektas pilnai užblokuoja kvėpavimo takus ir ši būklė yra smarkiai pavojinga gyvybei. Užspringus girdimi specifiniai garsai, kurie panašesnį į bandymą atsikosėti arba atryti, dusimą – priklausomai nuo užspringimo lygio. Jei gyvūnui pradeda trūkti deguonies, pradeda mėlynuoti/ pilkėti gleivinės. Tai lengviausia pamatyti ties lūpomis, liežuviu, dantenomis. Kol gyvūnas sąmoningas, jis su letena krapšto nasrus ir tarsi bando objektą ištraukti. Tačiau to daryti neleiskite ir būtinai padėkite keturkojui, nes su nagais augintinis gali smarkiai susižaloti burnos gleivinę. Vis tik reikėtų būti labai atsargiems kišant rankas į burną, nes išsigandęs augintinis gali sužaloti ir savo šeimininką. Pradarius burną reikėtų apžiūrėti ar įmanoma matyti įstrigusį objektą, jei taip, būtina jį tučtuojau ištraukti. Tai galite daryti rankomis, jei augintinis prardęs sąmonę, tačiau kol sąmoningas (jei įmanoma) geriau tai daryti žnyplėmis, pincetu ar kitu panašiu daiktu. Jei svetimkūnio nematote ar ištraukti nepavyksta, yra keletas būtų padėti atsikosėti ir išstumti svetimūnį. Mažiems augintiniams tinkamas būdas pakelti juos už užpakalinių kojų ir nesmarkiai pakratyti. Tuo tarpu sunkesnius augintinius galite tiesioga pakelti už užpakalinių kojų taip, kad priekinės remtųsi į žemę ir tikėtis, kad gravitacija padės. Jei tai neveikia, apkabinkite stovintį augintinį per pilvą ir stipriai jį spustelkite 4 – 5 kartus. Jei augintinis nesąmoningas arba stovint nepayksta šių veiksmų atlikti, guldykite augintinį ant šono ir stipriai delnais spauskite šonkaulius krūtinės srityje, apatinėje dalyje arčiau pilvo. Tikslas yra kuo smarkiau išstumti orą, kad kartu su juo pasišalintų ir įstrigęs objektas. Pabandę šiais būdais išstumti svetimkūnį, vėl apžiūrėkite nasrus, gal jau bus įmanoma objektą matyti. Jei pašalinti svetimkūnio greitai nepavyksta arba augintinis yra nesąmoningas, būtina kuo skubiau vykti pas veterinarą, tačiau kelyje tęskite šiuos veiksmus. Norint išvengti užspringimo, visada teisingai parinkite žaslus augintiniui pagal dydį, neleiskite žaisti su akmenimis, nemėtykite maisto ar žaislų taip, kad augintinis gaudytų juos ore, nepalikite augintinio vieno, kai jis graužia žaislą ar maistinius objektus.

Vabzdžių įkandimai gali palikti tik nemalonias rausvas žymes arba sukelti stiprią alerginę reakciją. Alerginė reakcija gali būti įvairaus lygio. Silpnesnių reakcijų metu patinsta ir parausta įkandimo vieta. Paprasta ją niežti, dirgina, skauda, todėl gvūnas kasosi, krapšto trina. Sunkesniais atvejais gali užtinti didelis plotas, pavyzdžiui visa įgelta galūnė, gyvūnas gali pradėti smarkiau seilėtis. Tokiai atvejais augintinis gali pradėti šlubuoti paveikta galūne. Esant sunkioms reakcijoms, paveikiama ne tik įgelta vieta, bet prasideda ir smarkūs organizmo tinimai. Dažniausiai juos galima pastebėti snukio srityje, jei tinimas itin stiprus atsiranda kvėpavmo sutrikimai. Esant sunkioms alerginėms reakcijoms augintinis gali pradėti vemti, viduriuoti, nualpti. Jei augintiniui pasireiškė alerginė reakcija nuo vabzdžių įkandimo, požymius lengvina šaltis, todėl įkąstą vietą reikėtų pašaldyti, įgėlus bitei – pašalinti gėluonį. Esant lengvesnio tipo reakcijoms gali padėti antihistamininiai vaistai, tinkami žmonėms, bet dėl dozės pasikonsultuokite su veterinaru. Jei pasireiškė sunki reakcija, būtina skubi veterinaro apžiūra, nes būklė gali būti pavojinga gyvybei. Įprastai alerginės reakcijos vabzdžių įkandimui (ypač sunkios), pasireiškia per 20 min.

Kitos savaitės jau laukia straipsnis straipsnis apie augintinio gaivinimą. Taip pt pasimatykime naujienlaiškiuose, blog’ąo puslapiuose Facebook’e bei  Instagram’e.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.