Pirmosios pagalbos ABC (III dalis)

Tęsiame straipsnių ciklą apie pirmosios pagalbos suteikimą savo augintinims. Pirmojoje ir antrojoje dalyse jau aptarėme kai kurias galimas situacijas. Šioje dalyje aptarsime dar penkias. Nors visad tikimės, jog nelaimė mus aplenks, turėkime šias žinias tam kad jų neprireiktų.

Kvėpavimo sutrikimai dažnesni augintiniams turintiems astmą, trachėjos kolapsą, širdies ligas ar plokščiasnukiams keturkojams. Vis tik gali pasitaikyti bet kokiam augintiniui – dėl alergijos, užtinus kvėpavimo takams ar užspringus. Jei augintinis visiškai negali įkvėpti, gleivinės bąla/ mėlynuoja, keturkojį ištiko kolapsas ar bendra būklė sparčiai blogėja, reikėtų kreiptis į veterinarijos kliniką dėl skubios pagalbos. Jei buvo užėjęs priepolis, sutrigdęs kvėpavimą, nors ir požymių nebėra (o ypač, jei keistų garsų kvėpuojant dar yra!), vis tiek rekomenduojama kreiptis į veterinarą planiniam patikrinimui priežasčiai išsiaiškinti. Visais atvejais, sutrikus kvėpavimui, šeimininkas turėtų stengtis išlikti ramus, nes kuo labiau augintinis jaudinsis, tuo situacija blogės. Jei augintiniui pradėjo trikti kvėpavimas, bet jis bando atsikosėti, raminkite augintinį ir leiskite jam pačiam išsikosėti/ išlaukti kol priepolis praeis. Jei įtariate, jog galėjo įstrigtimsvetimkūnis, būtinai apžiūrėkite burnos ertmę ir, jei yra galimybių, ištraukite įstrigusį svetimūnį. Jei augintinis nustojo kvėpuoti, atlikite jam dirbtinį kvėpavimą (apie tai pakalbėsime vėliau). Bet kokio stiprumo kvėpavimo sutrikimus patyrusį augintinį transportuokite/ išneškite/ išveskite į vėsesnę ir gaivesnę aplinką. Yra keletas požymių rodančių, kad yra problema su kvėpavimo sistema – nebūdingi kvėpavimo garsai, greitas kvėpavimas, baltos/ papilkėjusios/ pamėlusios gleivinės, plačiai atverta burna (ypač būdinga katėms), putos iš burnos, veiksmas panašus į žiaugčiojimą (todėl šeimininkai kartais pagalvoja, kad augintinis bando vemti).

Neprasišlapinimas tai viena dažniausiai pasitaikančių problemų, ypač katėms. Vis tik šlapimo sutrikimai labai būdingi ir šunims. Jei įtariate, kad augintinį vargina šlapinimosi sutrikimai, pirmiausia gerai apžiūrėkite katės dėžutę ir namų aplinką – grindis, baldus. Net ir geriausiai tualeto etiketo išmokęs augintinis, turėdamas problemų su šlapimo sistema šlapinasi ne vietoje. Kai kurie augintiniai tokiais momentais renkasi vėsesnes plytelėmis dengtas grindis, tačiau tai ne taisyklė. Labai svarbu sužinoti ar augintinis neprasišlapina visai, ar vis tik mažasi kiekiais geba pasišlapinti. Bet kuriuo atveju būtina nedelsiant kreiptis į veterinarą. Vis tik skubumas skiriasi. Jei augintinis neprasišlapina visai, delsti negalima nė kiek, nes ši būklė yra pavojinga gyvybei. Jei prasišlapina mažais kiekiais, vis tiek nereikia delsti, nes būklė yra labai skausminga ir netrukus ji gali pereiti į visišką neprasišlapinimą, tačiau jie tuoj pat neįmanoma, galima nuvykti pas veterinarą ir keliomis valandomis vėliau. Visiškas neprasišlapinimas būna dėl šlapimo takų užsikišimo akmenimis, dalinis taip pat gali būti dėl akmenų, infekcijos, katėms būdingo idiopatinio cistito. Augintiniui padėti galima duodant žmonių vartojamos no – spa, tačiau dėl dozės vis tiek reikėtų pasikonsultuoti su veterinaru. Ir jei davėte, nuvykę pas veterinarą nepamirškite to paminėti. Šunį, pripratintą savo reikalus atlikti lauke, kuriam sutrikęs šlapinimasis, stenkitės kuo dažniau išvesti į lauką, kad jis nesistengtų dar papildomai sulaikyti šlapimo.

Nudegimai gali būti įvairūs – prisilietus prie karšto paviršiaus, dėl elektrošoko, saulės, cheminis nuo cheminių medžiagų ar augalų. Jei tai nudegimas nuo paviršiaus, elektros ar saulės, pirmiausia augintinį patraukite nuo nudegimą sukėlusio objekto. Jei nudegimas cheminis, nudegintą vietą kuo skubiau nuplaukite. Nesvarbu, ar nudegimas didelis, ar mažas, pas veterinarą apsilankyti būtina, norint įvertinti pažeists vietos būklę. Jei yra rizika, kad žaizda gali išsipurvinti, atsargiai ant jos uždėkite maistinės plėvelės sluoksnį. Reikia turėti galvoje, kad nudegimai yra be galo skausmingi, todėl viską reikia daryti itin atsargiai, saugantis, kad augintinis negrybžteltų. Nudegusią vietą įkiškite po ar panardinkite į vėsų vandenį, tačiau nereikia persistengti, nenaudokite ledo ar ledinio vandens. Vėsinti reikia apie 10 – 20 min, tada padarius pertrauką galima vėsinti vėl. Vis tik reikia turėti galvoje, kad nuo patirtų sužalojimų augintinį gali krėsti šaltis, tokiu atveju, jį patį apklokite. Savarankiškai, be gydytojo rekomendacijos, ant nudegusios vietos netepkite jokių kremų ar tepalų.

Nusitrenkė elektra. Elektrošokas labiau tikėtinas jauniems gyvūnams, kurie linkę graužti viską, kas pasitaiko po akimis ir yra pasiekiama snukiu. Nors elektra nusitrenkti gyvūnas gali ir atsitiktinai aplinkoje nutekėjus elektrai nuo pažeistų kabelių, vis tik dažniausiai gyvūnai nusitrenkia juos grauždami. Kiekvienas gyvūnas, kuris buvo papurtytas elektros, net jei šeimininkui atrodo, kad viskas yra gerai, privalo būti patikrintas veterinaro. Elektra gali sukelti nudegimus, vidaus organų pažeidimus ir mirtį. Po šios traumos gali būti, jog Jūs vidinių organų žalos nepastebėsite arba pažeidimai bus uždelsti (požymiai gali ryškėti iki 36 h), o kai žala taps akivaizdi, padėti jau bus per vėlu. Kadangi elektra veikia raumenis, augintinio žandikaulis gali būti susirakinęs dėl ko jis gali būti nepajėgus išspjauti jį purtančio laido. Pirmasis Jūsų tikslas, jei matote, kad gyvūnas yra vis dar veikiamas elektros, išjungti elektros elergiją, t. y. ištraukti laidą arba išjungti saugiklius. Jei to padaryti neįmanoma – atskirti keturkojį nuo energijos šaltinio. Atsargiai, nedarykite to plikomis rankomis! Atskirti augintinį reikia elektrai nelaidžiu daiktu – mediniu pagaliu, gumuotu daiktu – jokiu būdu nenaudokite metalo. Tai pat atkreipkite dėmesį ar aplinkui nėra skysčių (pvz., vandens iš vonios, šlapimo), nes skystis yra puikus elektros laidininkas. Kai jau galite prieiti prie augintinio, pirmiausia patikrinkite ar augintinis kvėpuoja, ar yra pulsas. Jei šių gyvybinių funkcijų nėra – atlikite dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Jei šios funkcijos yra, gerai apžiūrėkite ar yra nudegimų, jie itin tikėtini snukio zonoje. Suvyniokite augintinį, kad šiam nebūtų šalta. Jei nematėte, jog augintinis graužė laidą, elektrošoką gali išduoti šie požymiai: nudegimo žymės, skausmas (ypač burnoje, dėl ko gali nustoti ėsti), padidėjęs seilėtekis, kosulys arba sutrikės kvėpavimas (dėl skysčių kaupimosi krūtinės ertmėje po elektrošoko), pakitęs augintinio elegesys ir sąmoningumas, kvapas iš burnos.

Perkaitimas ir saulės smūgis. Nors jau tikrai esate daugybę kartų tai girdėję, pasikartosiu dar kartą: niekada nepalikite savo augintinių vienų automobilyje šiltą vasaros dieną, nes labai greitai, užgesinus variklį, temperatūra viduje pakyla kur kas aukščiau aplinkos temperatūros! Taip pat būdamas ant saulės, augintinis gali labai greitai perkaisti ir nudegti. Dažnai perkaitimas įvyksta sportuojant neatsižvelgus į aplinkos temperatūrą. Nors perkaisti gali bet kuris gyvūnas, dažniau tai nutinka jauniems, seniems, antsvorio turintiems, plokščiasnukiams, didelių veislių ir storo kailio gyvūnams. Tokiems gyvūnams kai kada pavojų gali kelti net ramus sėdėjimas, esant dideliam karščiui aplinkoje. Šilumos/ saulės smūgis augintinį ištinka, kai jo kūnas nebepajėgia atsivėsinti lekuojant ir kūno temperatūra pradeda kilti virš 39 laipsnių. Temperatūrai smarkiai pakilus, gali ištikti mirtis. Tuo pačiu būklę blogina ir kartu dažnai einanti dehidratacija. Pagrindiniai perkaitimo požymiai tai stiprus lekavimas, apsunkintas kvėpavimas, seilėtekis, smarkai paraudusios gleivinės, drebulys, kolapsas. Vis tik gali pasireikšti ir mažiau tipiniai požymiai, tokie kaip vėmimas, viduriavimas (net su krauju), traukuliai, pakitęs elgesys, pasimetimas, mirtis. Pirminis šeimininkų tikslas yra atvėsinti augintinio kūną. Atsargiai, to negalima daryti per staigiai, nes organizmas patirs šoką – niekada nenaudokite ledo ar itin šalto vandens. Pirmiausia išneškite augintinį iš aplinkos, kurioje augininis perkaito arba tiesioginės saulės į gerai vėdinamą, vėsią patalpą. Paguldykite ant drėgno rankšluosčio, o kitu užklokite, drėkinkite letenas, ausis, kailį. Stenkitės prikalbini augintinį kuo daugiau gerti, siūlykite vėsų vandenį. Galite pastatyti ventiliatorių.

Paskutinėje straipsnio dalyje kitą savaitę aptarsime ką daryti, jei augintinis skęsta, susimuša, prasideda traukuliai, užspringsta arba jį sugelia vabzdžiai. Taip pat mūsų dar laukia straipsnis apie augintinio gaivinimą. Ši informacija Jus pasieks greičiau prenumeruojant naujienlaiškius arba sekant blog’ą Facebook’e bei  Instagram’e.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.