Pirmosios pagalbos ABC (II dalis)

Pradėję praėjusią savaitę, vėl tesiame pirmosios pagalbos temą. Aptarsime naujas situacijas ir kaip jose pagalbėti savo augintiniui. Tik dar kartą norėčiau priminti, jog Jūsų pačių saugmas yra ne mažiau svarbus, nei pagalba augintiniui. Todėl labai svarbu realiai įvertinti situaciją ir priimti faktą, jog net ir mieliausias augintinis gali įkąsti ar įdrėksti iš išgąsčio ar skausmo. Todėl visada teikdami pirmąją pagalbą, stenkitės laikyti savo veidą ir rankas (jei yra galimybė) toliau nuo augintinio burnos. O ypač rekomenduojama ją ir letenas uždengti ar aprišti.

Kąstinės žaizdos. Šis žaizdų tipas yra labai pavojingas. Pirmiausia dėl to, jog tokios žaizdos yra labai apgaulingos. Po užpuolimo ar gyvūnų pjautynių, šeimininkams gali atrodyti, jog yra tik kelios skylutės ant odos, tačiau iš tiesų atsiradę pažeidimai yra nematomi, nes blogiausia būna paslėpta po oda. Todėl, net jei atrodo, jog tai tik kelios skylutės, būtina pasirodyti gydytojui! Maža to, šio tipo žaizdos beveik visada baigiasi infekcija, nes pas gvūnus burnoje yra daugybė bakterijų. Todėl tokie pažeidimai gyja ilgiau nei kito tipo (pvz., pjautinės), joms reikalinga ypatinga priežiūra. Pirmoji pagalba, kurią galite suteikti, tai žaizdos apiplovimas. Tą galite atlikti su chlorcheksidinu, peroksidu, oktiseptu. Svarbiausias dalykas į ką turite atkreipti dėmesį apžiūrėdami žaizdą, ar smarkiai ji kraujuoja. Jei kraujavimas nestiprus, užtenka apiplauti. Jei kraujuoja stipriai, žaizdą reikia užspausti, aprišti. Jei trūksta odos plotų, rekomenduojama tą vietą pridengti, vis tik ne visada gyvūnas leidžiasi tai atlikti. Todėl, jei keturkojis smarkiai priešinasi, geriau laikinai tvarstį nuimti, nes bandydamas jį nusiimti pats, gyvūnas gali dar stipriaus susižaloti. Dar vienas retas, tačiau pavojingas įkandimo tipas yra gyvatės įgėlimai. Lietuvoje yra vienintelė nuodinga gyvatė – Paprastoji angis- jos įkandimai dažnesni ir pavojingesni šunims nei katėms. Jei, vis tik, tai nutiko, įkąstą vietą reikia šaldyti ir kuo skubiau kreiptis pagalbos, nes kritinės yra pirmosios dvi valandos po įvykio. Įvykus bet kokiam gyvūnų susirėmimui, atkrepkite dėmesį ne tik į pačias žaizdas, taip pat stebėkite ar gyvūnas neištiktas šoko, koks jo skausmo lygis, ar jis sąmoningas, ar nėra kitų nerimą keliančių požymių.

Kaulų lūžiai įvyksta įvairiomis aplinkybėmis – žaidžiant, krentant, autoįvykiuose ir pan. Jie skirstomi į atvirus ir uždarus. Uždari tai kai lūžį slepia oda, atviri – kai kaulų lūžgaliai matyti. Vis tik abu tipai yra be galo skausmingi ir jiems reikalinga neatidėliotina pagalba. Šiuo atveju būkite labai atsargūs, nes dėl didelio skausmo augintinis gali įkąsti. Pirmosios pagalbos tikslas esant lūžiui yra imobilizuoti lūžusią vietą, neleisti gyvūnui judėti ir kuo greičiau pristatyti pas veterinarą, kad augintinis galėtų gauti tinkamų preparatų nuo skausmo. Jei įtariate, jog lūžis ar skilimas yra stubure ar šonkaulių srityje, gyvūnas turi būti kuo mažiau judinamas ir transportuojamas ant kieto stabilaus pagrindo, negalima jo nešti rankose. Tuo atveju, jei galimas lūžis galūnėje, transportavimo metu galūnė turėtų būti sutvirtinta, pvz., subintuojama kartu su kietu daiktu, tarkime pagaliu, kad kuo mažiau judėtų per lūžio vietą. Jei lūžis atviras, žaizda turėtų būti pridengiama, kad į ją patektų kuo mažiau purvo. Gyvūnų kaulų lūžius didžiąja dalimi atvejų rekomenduojama operuoti, vis tik reikia turėti galvoje, kad įprastai tai daroma tik praėjusi trupučiui laiko nuo pačio lūžio momento. Tokia schema yra reikalinga, nes atliekant operaciją kol nesumažėjęs tinimas, komplikacijų rizika didesnė. Vis tik laikotarpiu tarp lūžio ir chirurginės procedūros kritinis dalykas yra nuskausminamieji vaistai ir griežtas judėjimo ribojimas su kokybiška lužio stabilizacija. Jei įtariate, kad įvyko lūžis, negirdykite ir nešerkite gyvūno iki kol pateksite pas veterinarą, nes tai gali sutrukdyti atlikti reikalingas procedūras.

Kolapso metu gyvūnui pasidaro silpna arba jis nualpsta. Iš esmės tai įvyksta dėl ūmaus kraujagyslių nepakankamumo, kurį įtakoti gali daugybė priežasčių. Vasaros metu kolapsas gali ištikti dėl karščio, taip pat apsinuodyjus, nuo vartojamų kai kurių vaistų, sergant kraujotakos sistemos ligomis, sutrikus įnervacijai, smarkiai kraujuojant, dėl sutrikusio kvėpavimo, žemo gliukozės lygio kraujyje (tai būdinga pvz., špicams), traukulių… Be silpnumo/ sąmonės praradimo taip pat gali sutrikti kvėpavimas, atsirasti drebulys, svaigti galva, pabalti gleivinės ir t. t. Kolapso metu ir po jo augintinį reikėtų laikyti vėsioje, gaivioje vietoje, tačiau, užkloti, kad nesušaltų, jei yra poreikis. Jei kolapso metu augintinis nereaguoja į aplinką, pradeda tinti, pūstis pilvas, nekvėpuoja ar kvėpuoja sunkiai, labai smarkiai išbąla, rodo stipraus skausmo požymius, reikalinga skubi veterinaro konsultacija. Jei nekvėpuoja ar kvėpuoja sunkai, būtina apžiūrėt kvėpavimo takus, atlikti dirbtinį kvėpavimą (apie tai pakalbėsime vėliau). Vis tik kai kuriems gyvūnams pasitaiko silpnas ar labai trumpalaikis kolapsas, o gyvūnui nusiraminus, pabuvus gaivioje aplinkoje jis atsigauna. Jei matote, kad gyvūnas palengva atsigauna ir nėra aukščiau išvardintų požymių, būkite šalia savo augintinio, jį glostykite ir ramiu balsu raminkite, kol keturkojis pilnai atsigaus. Tokiu atveju skubi konsultacija nereikalinga, tačiau su laiku nuvykti pas veterinarą vertėtų. Labai rekomenduotina išsiaiškinti kodėl taip nutiko – bent jau išklausyti širdies darbą ir atlikti kraujo tyrimus.

Kraujavimas gali būti vidinis arba išorinis. Vidinio kraujavimo atveju būtina skubi veterinaro pagalba. Deja, bet patys daug padėti negalite. Vidinis kraujavimas dažniausiai yra itin didelė rizika gyvybei. Kad vyksta vidinis kraujavimas galite įtarti iš tokių požymių kaip smarkiai išbalusios gleivinės, augintinio silpnumas ar kolapsas, šaltos galūnės/ ausų galiukai/ uodega, mėlynės, pilvo pūtimąsis, sutrikęs kvėpavimas. Šių požymių stiprumas ir pasireiškimas priklauso nuo kraujavimo stiprio ir vietos. Esant išoriniam kraujavimui, šeimininkai mato kraujavimo vietą ir bėgantį kraują. Tokiu atveju ar reikalinga veterinaro pagalba, priklauso nuo situacijos. Suteikiant pirmąją pagalbą, kraujavimo vietą reikėtų apiplauti, jei yra įstrigę ir įmanoma ištraukti svetimkūnius, užspausti žaizdą švariu audiniu ir apvynioti. Kraujavimas gali atsinaujinti tvarstį nuėmus, todėl nereikėtų jo vis nuiminėti pažiūrėti ar kraujavimas sustojo. Uždėjus tvarstį, ji reikėtų kuriam laikui palikti. Jei tvarstis prisigeria, geriau ne jį nuimti, o ant jo uždėti dar vieną ir prispausti. Dedant tvarstį, svarbu užspausti kraujuojančią vietą, tačiau reikia žiūrėti, kad nebūtų per daug suveržta galūnė ar sutrikdytas kvėpavimas dedant tvarstį krūtinės, kaklo srityse. Be abejo kiekviena situacija individuali, bet pagal bendrą taisyklę, reikėtų kreiptis į veterinarą, jei kraujavimas nesustoja per 15 min. Jei kraujuoja nagas ir nepavyksta sustabdyti kraujavimo vien tik užspaudus, galite kraujavimą sustabdyti su kelio permandanato milteliais (jie pridegina ir kraujavimas sustoja). Jei kraujuoja galūnė, ją užbintavę pakelkite į viršų. Jei kraujuoja krūtinės zonoje ir girdite tarsi čiulpimo – švilpimo garsą, net jei žaizda neatrodo didelė, skubiai kriepkitės į gydytoją. Jei kraujuoja dėl pilvo ar krūtinės zonose įstrigusio svetimūnio, jo netraukite -palikite šį darbą specialistams, o augintinį greičiau gabenkite į kliniką. Jei kraujuoja ausis (o jos dažniausiai kraujuoja smarkiai!), uždėkite tamponėlį ir susukite ausį į ritinėlį. Tokį ritinėlį pakelkite į viršugalvį ir apvyniokite tvarsčiu aplink kaklą (po tvarsčiu turi tilpti 2 pirštai, kad augintinis nebūtų prismaugtas).

Kitą savaitę nagrinėsme kitas skubios pagalbos temas. Taip pat dar turėsime aptarti gaivinimo klausimą. Šią informaciją gausite greičiau, prenumeruodami naujienlaiškius arba sekdami blog’ą Facebook’e bei  Instagram’e.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.