Kačių leukemijos virusas

Šiuo virusu yra užkrėsta 1 – 2 % visos kačių populiacijos pasaulyje. Turinčių leukemijos virusą yra net iki 30 % įvairiomis kitomis ligmis sergančių kačių tarpe.

Šis virusas sukelia vieną iš dažniausiai pasitaikančių kačių ligų. Kita bloga žinia ta, kad didžioji dalis juo užsikrėtusių kačių gaišta per tris metus metus nuo ligos pasireiškimo. Bet yra ir gerų žinių. Pirma, nemaža dalis ir pasveiksa (apie 30 %), t. y. katės organizmas susidoroja su virusu ir pašalina jį iš organizmo. Dar viena gera žinia ta, kad virusas aplinkoje išgyvena labai trumpai, todėl perduodamas praktiškai tik per kontaktą. O trečia – yra vakcina prieš šį virusą.

Liga serga tik katės. Žmonės, šunys ar kiti gyvūnai neužsikrečia. Susirgimas būdingiausias į lauką išeinančioms, prieglaudose gyvenančioms katėms. Kaip jau minėta, virusas praktiškai perduodamas tik tiesioginio kontakto būdu – pagrinde per seiles ir kraują. Taip pat gali būti perduodamas mamos kačiukams per placentą arba pieną. Vienas iš dažniausių užsikrėtimo kelių – kačių kovos, gal dėl to patinams liga pasireiškia truputį dažniau nei patelėms. Taip pat dažnas užsikrėtimo kelias yra viena kitos laižymas. Labai retais atvejais įmanomas užsikrėtimas ir per kačių tualetą ar naudojimąsi bendrais maisto/ gėrimo indais, nes iš esmės virusas gali plisti ir per nosies išskyras, šlapimą, išmatas. Svarbu žinoti, jog dažniausiai užkrečia sveikai atrodančios katės, kurioms liga dar nėra pasireiškusi. Įdomus faktas tas, kad panašu, jog su amžiumi atsparumas šiai ligai didėja, todėl dažniausia užkrečiami yra kačiukai arba jaunos suaugusios katės. Iš esmės, išskirtinai tik namie gyvenančioms katėms užsikrėsti šia liga rizika labai maža.

Ligai diagnozuoti naudojami greitieji testai. Jie yra gan jautrūs ir tikslūs, atliekami iš kraujo mėginių. Tačiau kaip minėta, kai kurių kačių imuninė sistema sugeba susidoroti su šia liga ir eliminuoti virusą iš savo organzmo. Tokiais atvejais, ligą diagnozavus labai ankstyvoje stadijoje, po poros mėnesių galima gauti pakartotiną neigiamą testo rezultatą. Būtent dėl šios priežasties, gavus teigiamą leukemijos testo rezultatą rekomenduotina po dviejų – trijų mėnesių testą pakartoti.

Iš principo, jei katės imuninė sistema nesudoroja viruso, virusas pradeda naikinti imuninę sistemą. Todėl ligos požymiai gali būti įvairūs arba mirtis ištikti ne tik tesiogiai nuo pačio viruso, bet ir nuo gretutinių ligų, kurios atsiranda dėl viruso nusilpnintos imuninės sistemos. Ankstyvose ligos stadijose katė įparstai atrodo visiškai sveika. Požymiai gali pradėti reikštis po savaičių, mėnesių ar net metų po užsikrėtimo. Požymiai reiškiasi bangomis ir įvairiomis variacijomis. Iš esmės pats leukemijos virusas gali pasireikšti tokiais būdais kaip pakitusi gleivinių spalva – jos gali būti baltos dėl anemijos arba geltonos dėl geltos – bendras gyvūno silpnumas, letargiškumas, suprastėjęs apetitas, o tuo pačiu ir svorio kritimas. Būna padidėję limfiniai mazgai ir šeimininkai gali pastebėti prastą kailio būklę, gyvūnui kurį laiką gali laikytis pakilusi kūno temperatūra, atsirasti viduriavimo periodai. Sergančioms katėms būna problemų su reprodukcija – jos nepastoja arba įvyksta persileidimai, gali būti apsunkintas kvėpavimas. Taip pat būdingos dažnos odos, šlapimo ir kvėpavimo sistemų infekcijos, gali atsirasti stomatitas/ gingivitas su opomis burnos ertmėje. Dėl leukemijos viruso gali atsirasti neurologiniai požymiai, elegesio pakitimai, traukuliai. Kačių leukemijos virusas taip pat yra predisponuojantis faktorius navikiniams procesams kūne. Nors dažniausia pasitaikantys navikai yra susiję su imunine sitema (limfoma, limfosarkoma), leukemijos virusas gali predisponuoti ir bet kokį kitą navikinį procesą katės organizme.

Jei organizmas pats nesusidoroja su šia liga, jos išgydyti neįmanoma. Vis tik ši liga nėra ir mirties nuosprendis. Tokių kačių gyvenimo trukmė labai priklauso nuo priežiūros. Pagrindinis tikslas yra apsaugoti katę nuo bet kokių antrinių infekcijų. Todėl katės, sergančios šia liga turi gyventi išskirtinai namuose, kontraindikuotini net trumpi pasivaikščiojimai lauke. Rekomeduojama tokias kates sterilizuoti/ kastruoti. Turint šią diagnozę, labai svarbu du kartus per metus atlikti profilaktinius patikrinimus pas veterinarą norint įvertinti sveikatos būklę. Tokių patikrinimų metu katė turėtų būti ne tik apžiūrima, bet ir atliekami kraujo/ šlapimo tyrimai, esant indikacijoms naudojami kiti metodai organizmo būklei įvertinti. Sergant kačių leukemijos virusu, būdingi pakitimia ne tik baltųjų kraujo kūnelių kiekyje, bet ir raudonųjų – šioms katėms būdinga anemija, kuri kartais būna itin stipri. Todėl šią būklę privaloma reguliariai sekti. Būtina reguliari ligų profilaktika, laiku atliekant vakcinacijas ir dehelmintizuojant. Jei, nepaisant visų pastangų, katei pasireiškia papildomas susirgimas, jis turi būti gydomas pagal schemą, naudojant antibiotikus, vitaminus, lašelines ir kitus reikalingus vaistus bei metodus. Blogiausia, jei pasireiškia susirgimas, kuris veikia imuninę sistemą (pvz, limfoma) arba reikalauja gydymo, silpninančio imunitetą. Tokiu atveju prognozė labai bloga.

Labai retai šia liga serga išskirtinai namuose gyvenančios katės, niekada neturėjusios kontaktos su kitomis katėmis. Taip pat efektyvi ligos profilaktikos priemonė yra vakcinacija. Vis tik, kaip ir visos vakcinos, tai neapsaugo nuo susirgimo 100 %. Todėl net vakcinuotai katei, įtariant galima kontaktą reikėtų atlikti testą. Jis neturėtų būti atliekamas ankščiau, kaip trisdešimt dienų po kontakto. Apskritai geros praktikos taisyklės sako, kad leukemijos viruso testas turėtų būti atliekamas kiekvienai dažniau sergančiai ar įtartinai atrodančiai katei, profilaktiškai kas kažkiek laiko daromas į lauką einančioms katėms. Taip pat labai rekomenduojama testą atlikti katėms, jei jos bus apgyvendinamos namuose kartu su kitomis katėmis, ypač, jei katė imama iš prieglaudos/ gatvės/ kitų daugiau kačių turinčių namų. Jei namuose jau gyvena katė, serganti leukemijos virusu, į tokius namus neturėtų būti priimama gyventi antra katė: pirma, dėl tikimybės užsikrėsti, antra, nes sergančios katės būklė dėl naujokės sukelto streso gali pablogėti.

Pasimatykime kitame straipsnyje su naujienlaiškiu arba Facebook bei Instagram profiliuose.

Norėtumėte apie kažką pasidomėti plačiau, bet neradote Jus dominančios temos? Pildykite užklausos formą arba rašykite laišką!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.