Gyvūnams naudingi žmonių maisto produktai

Ankščiau rašytame straipsnyje buvo aptarta, kurie maisto produktai augintiniams yra žalingi ar net pavojingi. Tačiau, nesvarbu kokią mitybą renkatės – RAW ar komercinį pašarą – taip pat yra svarbu žinoti ir apie naudingus gyvūnų organizmui maisto produktus, kurie padės paįvairinti augintinio mitybą. O tuo pačiu – duos naudos. Pasirinkus natūralią mitybą šie produktai gali būti įtraukti racione, tuo tarpu šeriant kokybišku aukščiausios klasės sausu maistu, jie turėtų būti naudojami tik retkarčiais, daugiau kaip skaniukai, tam, kad nebūtų perdozuojama tam tikrų medžiagų.

Morkos padeda lengviaus suformuoti išmatas augintiniui, linkusiam į viduriavimą. Be to jose esantis beta karotinas, suteikiantis morkoms spalvą, organizme virsta vitaminu A. Vitaminas A yra būtinas augintiniams ir juo visada yra papildomas komercinis pašaras. Dažniausiai vitaminas A asocijuojasi su regos aštrumu (ir tam jis būtinai reikalingas!), tačiau taip pat jis naudingas ir imuninės sistemos stiprinimui, sveikam kailiui bei odai. Svarbu paiminėti, jog dideliais kiekiais šis vitaminas yra toksiškas, todėl maišais duoti morkų augintiniui nereikėtų. Vis tik viena kita morka yra tobulas užkandis nuolat alkanam ir į tukimą linkusiam augintiniui – jos yra nekaloringos ir turi mažai riebalų. Be vitamino A, morkos taip pat turi vitaminų C ir K, B grupės vitaminų, skaidulų, kalio, magnio, fosforo. Neminint maistinių savybių, morkos pasižymi dar viena puikia nauda – jos daro teigiamą įtaką dantų būklei. Kramtant šias daržoves dantų apnašos yra mechaniškai nuvalomos.

Uogos. Braškės, mėlynės, gervuogės, spanguolės… Tobulas užkandis augintiniui. Šnekant apie uogas reikėtų vengti tų, kurios turi kauliukus (pvz., vyšnios). Kauliukais augintinis gali užspringti, jie gali sudirginti virškinamąjį traktą, o kai kurie kauliukai savyje turi ir nuodingų medžiagų. Taigi, kuo naudingos uogos mūsų keturkojams? Pirmiausia jose gausu vitamino C. Iš principo šį vitaminą daugima gyvūnų sugeba pasigaminti patys, tačiau yra daugybė faktorių, kurie nulemia didelius šio vitamino nuostolius organizme (stresas, odos ligos, intensyvus fizinis krūvis…), todėl jo kiekius maistu papildyti taip pat reikėtų. Vitaminas C būtinas kokybiškai imuninės sitemos veiklai. Taip pat uogos turi savyje daugybę antioksidantų, kurie palaiko organizmo sveikatingumą ir lėtina senėjimo procesus; fitochemikalų, apsaugančių nuo vėžio; fenolinių rūgščių, mažinančių kancerogenų poveikį organizmui. O taip pat kai kurios uogos gerina burnos higienos būklę, dėl savyje turimų fermentų. Vis tik uogos savyje turi ir nemažai natūralių cukrų, todėl nepaisant jų naudos, turėtų būti duodamos su saiku.

Moliūgai. Gan dažnai gaunu klausimų apie tai ką daryti, jei augintinis linkęs į vidurių kietėjimą. Tokiems gyvūnams moliūgai yra tikras lobis. Moliūgai pašare reguliuoja virškinimą ir išmatų kietumą. Dėl savyje turimų daugybės skaidulinių medžiagų, jie reguliuoja virškinamojo trakto judrumą, taip palengvindami išsituštinimą, bet tuo pačiu gali pagelbėti formuoti išmatas linkusiems į viduriavimą augintiniams. Yra duomenų, jog moliūgo sėklose ir žievelėse esantys aliejai palaiko šlapimo sistemos sveikatingumą. Bendrai, organizmui yra naudingas absoliučiai visas moliūgas – jis turi daugybę vitaminų ir mineralų. Mažesnių veislių gyvūnams gali būti duodama 1-2 šaukštai moliūgo, didesnių – ir 5. Kadangi moliūgas yra nekaloringas ir neriebus, jis gali būti maišomas su maistu, svorį metantiems gyvūnams. Tokiu būdu gyvūno skrandis užsipildys ir jis mažiau jaus alkį, o skrandį užpildantis turinys neaugins papildomo svorio. Įprastai gyvūnams labiau patinka apkeptas (be prieskonių ir riebalų) ir sutrintas moliūgas. Taip pat moliūgas savyje turi kalio, kalcio, vitaminų C ir B.

Kiaušiniai yra puikus užkandis augintiniui. Be to dauguma augintinių juos mielai valgo. Vis tik apie kiaušinius reikėtų žinoti kelis niuansus. Kad nesukeltų nepalankių reakcijų, kaušiniais nereikėtų piknaudžiauti, juos užtenka duoti ne daugiau kaip kelis kartus per savaitę. Taip pat, kiaušinių didesnė maistinė vertė kai jie žali, tačiau žali kiaušiniai nepratusiam augintiniui gali sutrikdyti virškinimą o taip pat didesnis žalių kiaušinių kiekis racione gali sukelti biotino (vit. B7) trūkumą, dėl juose esančio avidino. Virti kiaušiniai yra puikus aminorūgščių, reikalingų proteinų sintezei šaltinis. Proteinai būtini taisyklingam vystumuisi, raumenų masei augti ir palaikyti, stipriam plaukui, žaizdų gyjimui. Įdomu yra tai, jog nors žalias kiaušinis gali sukelti biotino trūkumą, virtas – yra puikus jo šaltinis. Taip pat kiaušiniai yra puikus kalcio šaltinis. Sutrynus kiaušinio lukštus ir miltelius įmaišant į maistą, gaunamas puikiai pasisavinamas kalcio papildas, užtikrinantis puikią dantų ir kaulų būklę. Rekomenduojama, kad kiaušinio lukštas būtų virtas, tokiu būdu jį sterilizuojant. Tačiau dar kartą primenu, kalciu kaip ir visais kitais maisto priedais piknaudžiauti nereikėtų, nes per dideli jo kiekiai organizmui taip pat žalingi!

Lašiša yra itin naudinga organizmui žuvis. Tačiau ji turėtų būti duodama visiškai be prieskonių ir kitokių priedų. Rekomenduojama duoti termiškai apdorotą, siekiant išvengti infekcinių ligų ir apsinuodyjimo. Lašiša yra puikus baltymų šaltinis ir puikiai tinka alergiškiems augintiniams. Taip pat dėl mažo riebumo, naudinga svorį metantiems keturkojams. Vis tik gryna lašiša piknaudžiauti nereikėtų, optimalus jos kiekis – pasigardžiuoti gabaliuku porą kartų per savaitę. Lašišoje gausu omega – 3 riebalų rūgščių, kurios stiprina imuninę sistemą ir slopina organizme vysktančius uždegiminius procesus, taip pat užtikrina kailio blizgesį ir odos sveikatingumą. Lašiša taip pat yra naudinga augintinio sąnariams ir smegenims,

Jogurtas. Duodant jogurtą reikėtų stebėti savo augintinį. Tiems, kam jis tinka, jogurtas yra labai vertingas raciono papildymas. Tačiau jis tinka toli gražu ne visiems gyvūnams. Kai kurie jogurto, kaip ir bet kurių kitų pieno produktų, netoleruoja, todėl jaučiasi blogai, viduriuoja, pučia pilvą ir pan. Jogurto davimas tokiems gyvūnams draudžiamas. Jei Jūsiškis yra vienas iš tų, kurie pieno produktus toleruoja gerai, mažų veislių gyvūnams galima duoti po 1-2 arbatinius šaukštelius, o dideliems net iki 4 valgomų šaukštų. Šį kiekį galima duoti tiesiogiai arba sumaišyti su kitu maistu. Karštomis dienomis galima duoti augintiniui užšaldytus jogurto kubelius. Pagrindinis jogurto privalumas yra jame esančios gerosios bakterijos. Gerosios žarnyno bakterijos organizme palaiko tinkamą žarnyno funkcionavimą, apsaugo nuo patogenų, palaiko oganizmo gynybines funkcijas, padeda įsisavinti kai kuriuos vitaminus ir mineralus. Gerųjų žarnyno bakterijų disbalansas gali sukelti viduriavimą, tokiu atveju, jogurtas yra puikus vaistas. Be šių savybių, jogurtas taip pat yra ir puikus kalcio šaltinis, padedantis palaikyti sveikus dantis ir kaulus. Tačiau renkantis jogurtą būtina atkreipti dėmesį į šiuos dalykus – jogurtas turi būti su gyvomis bakterijomis, nesaldintas ir be jokių priedų.

Vištiena. Su ja kaip ir su jogurtu, reikia stebėti. Vištiena yra itin vertinga, tačiau ne visiems augintiniams tinkama – ji yra vienas iš dažnesnių alergenų. Vištieną rekomenduojama duoti termiškai apdorotą, be kaulų (!), ir augintiniams yra netinkami vištienos riebalai. Taip pat ji turėtų būti be padažų ir prieskonių. Vištiena gali būti puikus maistas gyvūnui suviduriavus. Ji yra puikus baltymų šaltinis, padedantis palaikyti sveiką augintinio būklę ir raumenų masę. Vištienoje esanti aminorūgštis gliukozaminas padeda palaikyti sveiką skeleto sistemą. Joje gausu B grupės vitaminų, palaikančių gerą nervų sistemos būklę. Šioje paukštienoje esantys antioksidantai skatina imuninės sistemos funkcionavimą. O taip pat joje yra Omega – 6 riebiųjų rūgščių, gerinančių odos ir plauko būklę.

Žalieji žirneliai. Trumpai tariant, žirneliai yra labai naudingi. Jie padeda palaikyti augintinio aktyvumą, sveikus kaulus, dantis, odą, kraują, o taip pat sureguliuoti virškinimo sistemą. Prie viso šito dar yra puikiai tinkami į riebumą linkusiems gyvūnams. Žirneliai yra puikus baltymų ir angliavandenių šaltinis, neturintis gliuteino. Juose gausu vitaminų, tame tarpe A, B1, B6, K, C. Žalieji žirneliai turi antioksidantų ,o turbūt svarbiausias iš jų – liuteinas. Jis itin svarbus akims.

Kitą savaitę, pratęsime šią temą. Antroje straipsnio dalyje aptarsime kuo gali būti naudingos šparaginės pupelės, saldžiosios bulvės, ryžiai, arbūzai, kokosai, sėklos bei kito vaisiai ir daržovės. Prenumeruodami naujienlaiškius arba sekdami blog’ą Facebook’e bei Instagram’e antrąją straipsnio dalį gausite pirmieji.

Norėtumėte apie kažką pasidomėti plačiau, bet neradote Jus dominančios temos? Pildykite užklausos formą arba rašykite laišką!

Pasidalinkite komentaruose, kokius užkandžius labiausiai mėgsta Jūsų augintiniai?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.