ŽMONIŲ VARTOJAMI VAISTAI. Ar jie saugūs augintiniams?

Jei tai toksiška žmogui, tai nužudys gyvūną. Jei tai saugu žmogui, tai vis tiek gali nužudyti gyvūną…

Veterinarijos toksikologų “taisyklė“

Pirmiausia noriu pasakyti, kad niekada nesiūlau patiems nustatinėti diagnozių (ar to daryti Facebook’e bei kituose forumuose) ir gydyti gyvūnų. Kiekvieną darbą turėtų atlikti specialistas, todėl ir gyvūnų sveikata turėtų rūpintis veterinaras. BET VIS TIK. Gyvenime nutinka įvairių situacijų ir būna, jog šeimininkai patys imasi gydyti savo augintinius.

Yra labai klaidinga manyti, jog jei vaistas yra tinkmas žmogui, nieko nenutiks ir gyvūnui. Žmonės yra sąlyginai atsparūs vaistinėms medžiagoms, o labai populiarūs žmonių medicinoje vaistai, gali būti itin pavojingi gyvūnams. Taip pat, net ir vaistinės medžiagos iš esmės tinkamos gyvūnams, žmonių vaistų forma vis tiek gali būti pavojingos augintinima dėl jų priedų, stiprumo, augintinio svorio.

ŠIŲ VAISTŲ NEDUOKITE SAVO AUGINTINIAMS!!!

  • Paracetamolis – šunys yra labai jautrūs šiam preparatui (jiems šis preparatais kartais gali būti naudojamas, bet tik itin mažomis dozėmis), katėms saugios dozės apskritai nėra. Šunims šis vaistas gali sukelti kepenų ir inkstų nepakankamumą, kvėpavimo ir kraujo sutrikimus, mirtį. Katėms net nuo mažo kiekio pasireiškia tinimai, kraujo sutrikimai, yra pažeidžiami insktai ir kepenys, sutrinka kvėpavimas ir ištinka mirtis. Kai katei pasireiškia šie požymiai, jos išgelbėti praktiškai nebeįmanoma.
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, aspirinas). Šios grupės preparatai yra labai dažni medikamentai mūsų vaistinėlėje ir taip pat dažnai naudojami veterinarijoje. Skirtumas tas, jog nors ir esančios vienoje grupėje, vaistinės medžiagos yra labai skirtingos. Todėl vienos jų yra gan saugiai ir dažnai naudojamos gyvūnams (karprofenas, meloksikamas), o kitos yra itin toksiškos (ibuprofenas, aspirinas, diklofenakas, naproksenas). Tiek šunims, tiek katėms pirmiausia toksiškumas pasireškia virškinimo sistemai – vėmimu, viduriavimu (dažnai su krauju). Gali būti pažeidžiami insktai ir kepenys, pasireikšti traukuliai. Ypač nuo aspirino gali sutrikti kvėpavimas, prasidėti kraujavimas. Nuo nesteroidinių vaistų perdozavimo augintinis gali numirti.
  • Vaistai nuo peršalimo (pvz., Tylenol), ypač pavojingi katėms, tačiau kenkia ir šunims. Gali pažeisti kepenis, kraujo ląsteles. Dėl šių pažeidimų yra sutrikdomas deguonies pernešimas.
  • Nervų sistemą veikiantys vaistai, tokie kaip antidepresantai, miegą gerinatys vaistai ir pan. (pvz., Xanax, Sertralin, Alprazolam, Concerta). Šie vaistai yra labai įvairūs ir jų poveikis gyvūnams taip pat įvairus, tačiau dauguma jų yra ganėtinai pavojingi, todėl niekada nereikėtų manyti, kad jei Jums padeda Jūsų vartojami raminatys ar miegą gerinantys vaistai, jie pagelbės ir augintiniui, pvz., kelionės atveju. Dėl šių vaistų poveikio gyvūnai gali nurimti arba kaip tik tapti aktyvesni, širdies darbas gali pagreitėti arba sulėtėti, gali sukelti silpnumą, drebulį, traukulius, kai kuriais atvejais net mirtį.
  • Spaudimą ir širdies darbą reguliuojantys vaistai (pvz., Captopryl, Sotalol). Apsinuodyjimas pasireiškia itin kritusiu kraujo spaudimu, silpnumu, vėmimu, viduriavimu, gali būti pažeidžiami inkstai. Sunkių apsinuodyjimų atveju, gal ištikti mirtis.

BŪKITE ATSARGŪS SU ŠIAIS MEDIKAMENTAIS

  • Antihistamininiai vaistai (pvz., Tavegyl, Zyrtec) yra vieni iš tų, kuriuos alergijos atveju naudoja gyvūnams veterinarai, o plačiai žino ir šeimininkai. Šie vaistai iš tiesų yra tinkami gan saugiai naudoti gyvūnams (nors jų efektyvmas dažnai mažesnis, nei gyvūnams skirtų preparatų). Vis tik, yra labai svarbi tinkama dozuotė. Dažniausias šių vaistų šalutinis poveikis yra seilėtekis. Vis tik gali pasireikšti vėmimas, silpnumas, stipraus perdozavimo atvejais traukuliai ir koma. Taip pat reikia žinoti, jog nuo šių preparatų gyvūnas gali būti mieguistesnis negu įprasta.
  • Įvairūs kremai skirti žmonių naudojimui dažnai yra pritaikomi ir gyvūnams (Betadine, Baneocinas ir t.t.). Vis tik reikia turėto galvoje, jog augintiniai juos gali laižyti ir tai gali turėti pasėkmių. Pavyzdžiui kremai savo sudėtį turintys vitamino D gali sukelti apsinuodyjimą, kurio dėka pažeidžiami inkstai, gali pasireikšti raumenų spazai ar traukuliai, sutrikdomas širdies darbas ir kvėpavimas, sunkiais atvejais net gali įtakoti mirtį. Jodo turintys preparatai taip pat gali suketi apsinuodyjimą, o kai kurios katės apskritai yra jautrios jodui ir nuo jodo turinčių preparatų joms pasireiškia odos pažeidimai.
  • Papildai. Juos pasitarus su specialistais galima pritaikyti augintiniams. Vis tik dėl netinkamos dozuotės, jie taip pat gali pakenkti augintiniams. Sakykime, papildai sąnariams dėl gliukozamino perdzavimo gali pakenkti šunų kepenims; geležies papildų (arba papildų su geležimi) per didelė koncentracija gali sutrikdyti instų, kepenų, širdies, skrandžio darbą, sunkiais atvejais sukelti kraujavimo sutrikimus, komą, net mirtį; papildai su kofeinu gali sukelti traukulius, širdies problemas, silpnumą.
  • Metoklopramido preparatai gan plačiai yra naudojami nuo vėmimo. Vis tik reikia žinoti, kad jie yra griežtai kontraindikuotini, jei manoma, jog vėmimą sukėlė virškinamojo trakto užsikimšimas ar galima jo perforacija. Vaistas netinkamas gyvūnams, kurie yra turėję traukulių. Retais atvejais, bet gali sukelti hiperaktyvumą arba kaip tik mieguistumą. Net terapinėse dozėse gali pasireikšti neurologiniai sutrikimai, tačiau jie su laiku praeina. Taip pat jis gali skatinti vidurių užkietėjimą.
  • Mineraliniai aliejai turi daug panaudojimo galimybių. Viena iš tokių, yra vidurių užkietėjimas. Vis tik juos naudoti reikėtų atsargiai, nes yra daugybė rūšių ir ne visis yra vienodai tinkami gyvūnams. Be to, jie šnekėtume apie naudojimą per burną, per dideli riebalų kiekiai augintiniams yra žalingi, todėl reikėtų gerai įvertinti, koks kiekis yra saugus. Mineralinių aliejų nerekomenduojama pilti tiesiai į burną, dėl tikimybės patekti ir sudirginti plaučius. Jie turėtų būti maišomi su maistu. Mineraliniai aliejai taip pat gali būti naudojami odai, kailiui, bet gyvūnus gali alergizuoti.

SĄLYGINAI SAUGŪS PREPARATAI

  • Natūralios ašaros yra visai saugus preparatas akių pavalymui ar esant menkam sudirgimui. Tokia priemonė gali puikiai pagelbėti augintinio akims, kada jos sudirgsta palaksčius duklėtais keliais ar pajūryje vėjuotą dieną.
  • Dezinfekciniai preparatai. Peroksidas yra preparatas, kurį dauguma turime vaistinėlėse. Jis yra saugus naudoti odos dezinfekcijai, gali padėti sustabdyti nesmarkų kraujavimą per trumpai nukirpus nagą. Iš esmės jis gali būti naudojamas šunų vėmimo sukėlimui, bet tikrai nerekomenduočiau to daryti namuose! Viena iš mano labiausiai mėgstamų priemonių odos dezinfekcijai yra Octisept preparatai, puikiai tinkantys tiek šunims, tiek katėms. O smarkiai per trumpai nukirpus augintinio nagą puikiai padės kalio permanganato milteliai. Švelniai sudrėkinkite ausų krapštuką, jį įkiškite į miltelius, kad apkibtų ir pridėkite prie krauojančio nago. Tokia priemonė pridegina net gan smarkiai įkirpą nagą.
  • Preparatai nuo viduriavimo. Mano pats mėgstamiausias vaistas, jei šuo atsitiktinai suviduriuoja (pvz., per staigiai pakeitus maistą) yra Smecta milteliai. Jie praktiškai neturi šalutinių poveikių, išskyrus tai, kad gali sukelti vidurių užkietėjimą. Jie tinka tiek šunims, tiek ir katėms. Loperamido preparatai (Imodium) yra gana saugūs šunims, tačiau nereikėtų jų duoti katėms. Taip pat šis preparatas neskirti naudoti kai viduriavimo priežastis yra toksinai arba bakteriniai susirgimai.
  • Aktyvinta anglis gali būti saugiai naudojama tiek šunims, tiek ir katėms. Skirta naudoti, jei gyvūnas vemia ar viduriuoja kažko netinkamo užvalgęs. Tokios priemonės gali užtekti esant labai lengviems atvejams, visais kitais atvejais anglis nebus priemonė, kurią panaudojus galime nebesikreipti į vetarinarą. Vis tik tai gali būti puiki pirmosios pagalbos priemonė, net ir sunkiais atvejais, pvz., jei gyvūnas suėdė žiurknuodžių.
  • Skarandžio rūgštingumo mažinimui gali būti naudojami omeprazolio, ranitidino, famotidino preparatai.
  • Simetikono preparatai (Espumisan) mažina dujų kaupimąsi žarnyne. Tokie preparatai tinkami tik trumpalaikiam naudojimui, pvz., kai dujos kaupiasi dėl netinkamo suvalgyto maisto. Jei dujos žarnyne augintiniui kaupiasi dažnai arba ilgesnį laiką, reikėtų būtinai rasti priežastį ir gydyti ją.
  • Pilvo skausmui gan saugiai galima naudoti No – spa. Ji dažnia naudojama ir veterinarijos gydytojų esant šlapimo takų probemoms, vidurių užkietėjimui ir kitoms ligoms, kurios sukelia diskomfortą ir spazmus pilvo srityje.
  • Vidurių užkietėjimui saugiai gali būti naudojami preparatai su laktulioze (pvz., Duphalac). Vis tik prieš naudojant tokį preparatą, reikia būt visiškai įsitikinus, jog viduriai užkietėjo nuo mitybos, dehidratacijos, o ne tarkime žarnyno užsikišimo svetimkūniu.
  • Jūros vanduo gali būti saugiai naudojamas esant nosies užsikimšimui arba sausumui, taip pat jai pravalyti.

Žmonės dažnai linkę ieškoti geriausių variantų. Vis tik yra priežasčių, kodėl geriau naudoti BŪTENT tą vaistą, kurį paskyrrė veterinaras,o ne ieškoti alternatyvų. Kartais žinodami gyvūnui reikalingo vaisto veikliąją medžiagą, žmonės ieško savo vaistinėlėse vaistų su ta pačia veikliąją medžiaga ir tikisi, jog vaistas tiks. Deja, kaip ir kiekvienoje strityje, farmacijoje yra savi niuansai. Pavyzdžiui, veterinarui paskyrus vaistus, sudarytus iš kelių sudedamųjų dalių, tarkime amoksiciklino ir klavulano rūgšties, ant pakuotės nurodytas stiprumas yra 250mg. Žmonių medicinoje parduodamų vaistų nurodytas stiprumas, taip pat 250 mg. Vis tik skirtumas tas, kad veterinariniame vaiste yra 250 mg abiejų medžiagų kartu sudėjus, o žmonių vaisto markiravimas skiriasi ir ten yra tik amoksiciklino 250 mg, tuo tarpu klavulano rūgšties daugiau negu veterinariniame vaiste. O tai gyvūnui didina riziką atsirasti šalutiniams poveikiams. Vadinasi, nors galvojame, jog turime tas pačias veikliąsias medžiagas ir tą patį stiprį, iš tiesų turime visai kitokios koncentracijos vaistą, kuris gali pakenkti mūsų augintiniui. Kitas pavyzdys, pagrindinė veiklioji medžiaga ta pati, jos stipris toks pat, bet žmoniškuose medikamentuose gali būti įdėta pagalbinių medžiagų, kurios yra visai netinkamos gyvūnams. Viena iš tokių itin toksiškų medžiagų yra ksilitolis. Todėl, visada galima ieškoti alternatyvių sprendimų augintinių gydymui, tačiau būtina pasitarti su veterinarijos gydytoju dėl konkretaus vaisto vartojimo ir jo dozuotės.

LITERATŪRA:

Cortinovis C, Pizzo F, Caloni F. Poisoning of dogs and cats by drugs intended for human use. Vet J. 2015 Jan;203(1):52-8. doi: 10.1016/j.tvjl.2014.11.004. Epub 2014 Nov 13. PMID: 25475169.

Kviečiu prenumeruoti naujienlaiškius arba sekti blog’ą Facebook’e bei Instagram’e.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.