Akių ašarojimas, ar įmanoma jo išvengti?

Ašarojimas – kitaip vadinama epifora – gali būti dėl dviejų priežasčių: ašarų nutekėjimo sutrikimų arba padidinto jų susidarymo. Net ir sveiko gyvūno ašaros turi porfirinų, kurie kaip ir obuoliose ar bulvėse esančios medžiagos, tamsėja dėl sąlyčio su oru.

Ašarojimas būdingas tiek katėms, tiek ir šunims. Visų veislių, amžiaus tarpsnių ir dydžių gyvūnams. Jis gali būti nuolatos arba protarpinis. Ir vis tik. Šis klausimas pats aktualiausias mažų veislių, ilgaplaukiams, šviesaus kailio šunims. Visų kitų grupių gyvūnai su tuo susiduria kartais, paminėtieji – didesniu ar mažesniu laipsniu – beveik visada. Šis straipsnis bus paremtas praktine gyvūnų augintojų patirtimi – apklausoje apie akių ašarojimą dalyvavo ir savo nuomonę išsakė 158 – nių šunų šeimininkai.

Iš šių 158 augintinių, visi buvo nykštukinės, mažos arba vidutinės veislės. 76 iš jų (48,1 %) svėrė iki 3 kg, 59 šunys (37,3 %) tarp 3 ir 5 kg. Likę 23 augintiniai svėrė daugiau kaip 5 kg. Daugiau kaip pusė (57,6 %) šunų buvo vyresni kaip 12 mėn ir jaunesni kaip 7m. Likę – kitų amžiaus grupių.

Beveik visi apklasoje dalyvavę augintininiai yra arba buvo susidūrę su akių ašarijimo problemomis. Ir, kaip ir tikėtasi, dauguma jų buvo šviesaus kailio atstovai, dažniau ilgaplaukiai.

PRIEŽASTYS

Apklausoje dalyvavę žmonės vertino savo augintinio akių būklę. Jei sakytume, jog 0 reiškia idealiai atrodančias akis be jokių nubėgimų, o 100 smarkiai parudavusias akytes, bendras visų respondentų įvertinimas buvo 52. Tai reiškia, jog paakių būklė vidutinė. Mano nuomone, toks įvertinimas galėtų reikšti, jog ieškant priežasčių ir akytes prižiūrint, jos atrodo geriau. Ir vis tik, ta pagrindinė priežastis (-ys) yra neatrasta arba nepakoreguota. Taigi, kokios priežastys gali įtakoti paakių apibėgimą ir parudavimą?

„Nubėgusių“ paakių priežasčių gali būti daugybė. Kai kurios jų yra lengviau išsprendžiamos, kitos sunkiau. Nuo vienų gali būti apsisaugoma prevenciškai, nuo kitų – ne:

  • Išsprogusios“ augintinio akys – jei augintinio anatomija tokia, jog akys yra smarkiai išsikišusios, didelė tikimybė, jog tokios akys ir ašaros daugiau. Pirmiausia, tokios akys yra smarkiau dirginamos aplinkos veikslių ir mažiaus apsaugotos, antra – nuo tokios anatomijos akių daugiau ašarų nuteka, nesubėgdamos į ašarų latakus;
  • Plaukai aplink akis. Ilgakailiai šunys ant snukio taip pat dažnai turi ilgus plaukus. Šie plaukai gali būti priežastis, dirginanti akis. O jei jas kažkas dirgina, jos smarkiau ašaroja. Taip pat, net jei plaukai neliečia akių, tankus kailis gali geriau palaikyti drėgmę. O esant drėgmei lengviau gali veistis pvz., mielės, kurioms esant taip pat atsiranda kailio „nubėgimai“. Drėgmė taip pat geriau kaupiasi, jei ant snukio yra raukšlių;
  • Akių vokų ir blasktienų defektai. Įprastai akių vokai ir ant jų esančios blakstienos akių dirginti neturėtų. Vis tik, yra nemažai malformacijų variantų, kurių dėka atsiranda ašarų nutekėjimo „takeliai“ po akimis. Akių vokai gali būti įvirtę į vidų arba į išorę. Jei vokai įvirtę į vidų, jie dirgina akį ir ji smarkiau ašaroja. Jei vokai atvirtę į išorę, tokios akys taip pat yra labiau veikiamos aplinkos veiksnių ir gali smarkiau ašaroti, be to pro išvirtusius vokus daugiau ašarų nuteka. Net esant normaliam vokų išsidėstymui, akį gali dirginti blogai išsidėsčiusios blakstienos. Jos gali augti netinkamoje vietoje arba netinkama kryptimi, taip sukeldamos akių dirginimą. Visos šios būklės yra svarbios ne tik tuo, kad estetiškai gadina vaizdą dėl ašarų nubėgimo, bet ir gali būti pavojingos akių sveikatai – sukelti arba predisponuoti ligas.
  • Ašarų nutekėjimo (nasolakrimaliniai) kanalai yra gan dažna ašarų „takelių“ priežastis. Mažų veislių šunims anatomiškai gana būdingi per siauri latakai (kartais net jų nebuvimas), kuriais nenuteka pakankamas skysčio kiekis. Taip pat latakai gali būti susiaurėje dėl kitų priežasčių, pvz., uždegimo. Jie gali užsikimšti/ užakti, būti užspaudžiami dėl aplinkinių audinių patologių ar navikų;
  • Alergija yra dažna priežastis, dėl ko atsiranda ašarojimas. Epiforą gali suketi tiek maistiniai, tiek ir aplinkos alergenai. Dauguma šunų (mano pastebėjimu ypač baltų!) savininkų žino, jog šunims negerai maistas su vištiena, nes jis sukelia problemas. Taip, vištiena yra vienas iš dažnesnių alergenų, tačiau kai kuriems (net ir baltiems mažiems ilgakailiams) šunims pašaras su vištiena tinka fantastiškai. Ir taip yra su bet kuriuo maistu, tiesiog reikia rasti kas tinka konkrečiam augintiniui;
  • Aplinka. Akys labiau ašaroti gali dėl šiukšlių ar bet kokių kitų dirginančių medžiagų patenkančių į akis (pvz., dūmų). Kai kuriais atvejais tai gali būti įprastos dulkės, kitais – net didesni svetimkūniai;
  • Virusai ir bakterios, uždegimai, naikai, akių ligos… Yra gausybė ligų, kurios nėra tiesiogiai akių patologijos, bet gali sukelti ašarojimo problemas. Net ir elementaraus peršalimo atveju dažnai ašaroja akys. Taip pat akių būklę dažnai įtakoja ausų būklė, pvz., ausų uždegimas ar erkės. Itin svarbi burnos būklė. Latakų pratekėjimą gali įtakoti sinusitas, navikai. Ir šis sąrašas gali tęstis be galo;
  • Amžius. Labai bendrąja prasme. Akys gali smarkiau ašaroti dantukų keitimosi periodu. Akys gali stipriau ašaroti vyresnio amžiaus gyvūnams, kurių veidas labiau „patįsta“ nusilpus raumenims ar įnervacijai ir pan.

GYDYMAS

Tai buvo atsakymo rezultatas, kuris mane ganėtinai nuliūdino. Daugmaž vienodas kiekis respondentų nurodė, jog kreipėsi dėl šios problemos į veterinarijos gydytojus arba, kad problemos sprendimo ieškojo patys. Išskireiškimas gydymas, šiuo atveju, ne visada teisingas. Kai kada iš ties reikalingas gydymas, kitu atveju, tiesiog reikėtų pakoreguoti augintinio priežiūrą, BET…

Jei Jūsų augintinio akytės ašaroja, labai rekomenduočiau pirmiausia pasikonsultuoti su veterinaru – oftolomologu. Gali būti, jog ašarojimas, konkrečiu atveju daugiau estetinė problema, bet bent būsite tikri, jog gyvūnas neturi pavojingų patologijų, tokių kaip pvz., vokų deformacijos, kurių dėka su laiku gali būti pažeidžiamos akys, nes atsiras opos. Atrodo, jog tokį dalyką pamatytumėte ir patys, tačiau netaisyklingai augančios blakstienos arba vokų deformacijos kartais būna tokia delikati problema, jog joms diagnozuoti reikalinga tikrai specializuoto gydytojo pagalba. Taip pat oftolmologas gali patikrinti nasolaktimalinio latako būklę, esant reikalui jį pravalyti, kai kuriais atvejais praplatinti. Kas yra labai svarbu, oftolomologas atlikęs ašarų kiekio vertinimą atsakys kas sukelia problemą – didesnis ašarų kiekis ar prastesnis jų nutekėjimas.

Jei oftolmologiniu požiūriu akys yra sveikos, rekomenduočiau pasitarti su savo bendrosios praktikos gydytoju. Jis pakonsultuos dėl galimos alergijos, padės atrinkti maistą. Taip pat apžiūrės ar nėra kitų ligų, galinčių įtakoti didesnį ašarų kiekį ar prastesnį jų nutekėjimą. Įvertins kailio būklę apie akis, tai ypač aktualu gyvūnams, kurių snukis turi raukšlių – šiose raukšlėse dažnai įsiveisia mielės, bakterijos.

Išsiaiškinus priežastį, bus lengviau tinkamai gydyti. Tai gali būti vaistai, gali būti operacija, gali būti… Jei medicininiu požiūriu viskas yra gerai, tada Jums gali padėti šie patarimai:

  1. AUKSINIS STANDARTAS. Reguliarus akių valymas. Tiek esant patologijai, tiek jos nerandant, akių valymas specialiu valikliu ar bent paprastu virintu vandeniu daro stebuklus. Net ir esant stipresniam ašarų nutekėjimui, kailis neįgauna spalvos vos sudrėkęs. Kad kailis įgertų spalvą, reikalingas laikas. Jei reguliariai valysite, kailis nespės įgauti rusvos spalvos ir problema atrodys kur kas mažesnė. Noriu pasidžiaugti, jog labai didelė dalis atsakiusiųjų supranta šio punkto naudą ir nurodė prižiūrintys augintinių akytes. Beja, nepamirškite, teisingai prižiūrėti ausytes ir dantukus.
  2. Aktyviai kovojantys su šia problema yra atradę priemones, kurios mažina kailio įgeriamumą. Tam yra ir komerciškai prieinamų priemonių, ir paprastos liaudiškos kaip pvz., kokosų aliejaus ar natūralaus vazelino patepimas aplink akis. Tik šiuo atveju reikia tai daryti labai atsargiai, kad priemonės liktų ant kailiuko,o ne būtų suteptos ant akių.
  3. Plaukeliai, kurie pasiekia akis turi būti prižiūrimi reguliariai. Idealu, jei nėra kailiuko dirginančio akių – jis apkirptas ir tinkamai sutvarkytas. Bet jei jau plaukas apie akis yra pakerpamas, tai turi būti daroma nuolatos, nes pradėjus kirpti šį plauką, kai jis atauga, dažniausiai dirgina kur kas labiau, nei toks, kuris niekada nebuvo kirptas.
  4. Maistas ir vanduo. Ne visada akyčių ašarojimas yra alergija maistui. Kartais gyvūno organizmas nerodo jokių alergijos ženklų, tokių kaip pvz., pakitusi pėdučių spalva ir jų graužimas, niežulys ar pan. Bet akylesni šeimininkai pastebi, jog tam tikras maistas įtakoja akyčių būklę. Pvz., mano vieni klientai turėjo didelių problemų su akių ašarojimu, pabandė maistą su lašiša ir labai apsidžiaugė, nes kailiukui keičiantis, paakiai pasidarė žymiai gražąsni. Tuo tarpu iš kitų klientų yra tekę girdėti atsiliepimų, jog nuo maisto su lašiša ašarų pigmentacija pastiprėja, nors kitų alergijos požymių nematyti. Kartais problema yra net ne pagrindinėje maisto dalyje ir pakeitus maistą su pvz., ėriena į kito gamintojo maistą su ėriena, būklė pranyksta arba bent pagerėja. Ir šiuo atveju kitų tokios pat veislės augintinių šeimininkų rekomendacijos nebūtinai padeda, nes kas tinka vienam individui nebūtinai tiks kitam. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į geriamąjį vandenį. Kai kada tam tikros medžiagos (pvz., geležis) esančios vandenyje irgi įtakoja ašarų spalvą. Jei akytės smarkiai ašaroja, galite pabandyti augintinį girdyti perfiltruotu arba virintu vandenuku. Taip pat prie šio punkto norėčiau pridėti, kad geriausia naudoti keramikinius dubenėlius. Plastikiniai kai kada irgi įtakoja akyčių būklę, rečiau – bet esu susidūrusi ir su metalinių įtaka. Būtent maisto paieškos buvo vienas iš dažniausių Jūsų nurodytų variantų atsakant į klausimą kas gerina augintinių akyčių būklę, kai kurie šeimininkai sau tinkamo maisto dar nerado (linkiu nenustoti ieškoti, bet pasigilinkite ir į kitas priežastis), kiti nurodė, jog maistas pagerino keturkojo akyčių būklę. Tuo tarpu treti džiaugėsi, jog jis padėjo išspręsti su akytėmis susijusias problemas.
  5. Internete galima rasti patarimų, jog šaukštas acto į vandenį duoda gerus rezultatus neutralizuojant ašarų spalvą. Tokių atsakymų sulaukiau ir apklausoje. Vis tik. Yra daug literatūros apie acto naudą organizmui, bet aš asmeniškai į tai žiūrėčiau atsargiai. Kiekvienas organizmas turi turėti savo šarmų – rūgščių balansą ir mano supratimu kišimasis į šį balansą kai kuriems augintiniams gali turėti ir neigiamų pasekmių, pvz., rūgščiame šlapime (taip pat kaip ir per daug šarminiame) linkę formuotis tam tikros rūšies akmenys.
  6. Yra preparatų, turinčių savyje antibiotikų (pvz., tilozino). Jie veikia tobulai, tačiau paprastai tik tol kol preparatas naudojamas. Bet juk patys nenaudojate antibiotikų nuolatos, profilaktiškai? Geriau nedarykite to ir gyvūnams. Perteklinis antibiotinų naudojimas tikrai turi didelę žalą tiek gyvūnui individualiai, tiek ir aplinkiniam pasauliui dėl besivystančio mikrobų atsparumo.
  7. Kai kuriems gyvūnams probiotikai duoda teigiamos įtakos. Šį būdą tikrai naudinga išbandyti, nes probiotikų kursas, jei ne akims, tai apskritai organizmo sveikatingumui duos tik teigiamos įtakos.
  8. Stresas taip pat gali būti faktorius, darantis įtakos akyčių spalvai, todėl sekite savo augintinio psichologinę savijautą.

Ačiū visiems dalyvavusiems apklausoje! Apie 25% respondentų nurodė, jog dar nerado arba neieškojo priežasties, kodėl jų augintinių akytės atrodo prastai. Tikiuosi, kad nors dalis Jūsų sau tinkamų atsakymų ras šiame straipsnyje.

Susidraugaukime Facebook’e arba užsiprenumeruokite naujienas čia ir naujas straipsnis Jus pasieks kiekvieną savaitę:

https://www.facebook.com/VETBlog.vet

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.