Vėl prišlapino namuose?

Tiek konsultacijų metu, tiek ir interneto platybėse dažnai tenka susidurti su šeimininkų keliamais klausimais dėl augintinių šlapinimosi ne vietoje ir ne laiku. Vieno tyrimo daryto Amerikoje duomenimis, 59 atvejai iš 100, kai kačių šeimininkai ieško pagalbos dėl augintinių elgesio yra susiję būtent su žymėjimu. Dažnai, jei nesimato akivaizdžių ligos požymių, šeimininkai nesupranta kodėl tai vyksta arba mano, jog augintinis kerštauja. Tai yra galimas scenarijus. Vis tik, šlapinimasis ne lauke pasivaikščiojimų metu arba ne tam skirtoje vietoje dažnai turi daugybę priežasčių: medicininių, socialinių, psichologinių. Apie galimas priežastis ir pakalbėsime šiame straipsnyje.

Pirmiausia apibrėžkime, kas yra žymėjimas. Daugumai žmonių žymėjimas asocijuojasi su patinais, nuolat markiruojančiais savo teritoriją keliant koją arba apipurškiant vertikalų paviršių. Vis tik, žymėti gali ir patelės. Retai, tačiau net ir sterilizuotos. Kai kurios kalės tai daro nuolatos, tačiau toks elgesys būdingesnis prieš rują ar rujos metu. Dauguma keturkojų žymisi šlapimu, tačiau tuštinimasis taip pat gali būti susijęs su žymėjimu. Svarbu atsiminti, kad žymėjimas prasideda ne ankščiau kaip 3 – čią mėnesį, o dažniausiai vėliau – bent nuo 6 mėn. Vis tik kada tiksliai patinas pradės žymėtis, pasakyti yra sunku, nors šunų tarpe 90% patinų tai pradeda daryti iki 2 m. amžiaus. Iš esmės šlapinimasis žymint gali būti susijęs su keliomis priežastimis: teritorijos arba statuso (seksualinio/ socialinio) markiravimu.

Jei Jums atrodo, kad augintinis šlapinasi nenormaliai, pirmas žingsnis yra atmesti medicinines priežastis. Tik neaptikus nė vienos iš jų, galima teigti, jog šlapinimasis susijęs su elgesiu. Medicininės problemos galimai susijusios su šlapinimusi:

  • Šlapimo sistemos infekcija – pastebimas dažnas šlapinimasis mažais kiekiais. Taip pat, gyvūnai su šia problema dažniau laižo apie šlapimosi organus. Šlapime gali pasirodyti kraujo, gyvūnas rodyti skausmą. Bet kai kuriais atvejais, gyvūnas nerodo jokių kitų požymių apart šlapinimosi vietos sutrikimų ir šeimininkai net neįtaria ligos;
  • Silpnas sfinkteris;
  • Su hormonais susijęs šlapimo nelaikymas po sterilizacijos – dažniau pasireiškia didesnių veislių šunims. Gali pasireikšti po kelių savaičių ar net daugybės metų po atliktos procedūros. Gydymas vaistais paprastai yra efektyvus. Kai kurioms kalėms pasireiškia tik miego metu;
  • Akmenys šlapimo sistemoje – šlapinimosi sutrikimai gali pasireikšti tik protarpiais, paskui vėl dingti. Po kurio laiko vėl atsirasti iš naujo;
  • Neurologinės ligos;
  • Hormonų ir medžiagų apykaitos sutrikimai, pvz., diabetas, Kušingo sindromas;
  • Inkstų ligos;
  • Genitalijų defektai;
  • Medikamentų poveikis – kai kurie medikamentai paskatina didesnį vandens suvartojimą ir dažnesnį šlapinimasi, pvz., steroidiniai vaistai nuo uždegimo;
  • Amžius – su amžiumi gali atsirasti šlapimo nelaikymas dėl šlapimo išsiskyrimą reguliuojančių raumenų silpnumo, vis tik su amžiumi atsiranda ir kitos ligos. Todėl prieš suverčiant kaltę amžiui, reikia įsitikinti ar tai nėra kitų ligų požymis.

Atmetus medicinines priežastis, galima pradėti ieškoti kitos. Labai svabu atkreipti dėmesį į visas detales – kokiu metu gyvūnas šlapinasi, kur, kokioms sąlygoms esant. Dažnai, būtent šios detalės nusako priežastį ir/ ar sprendimo būdą. Gali būti, jog gyvūnas šlapinasi tik mažiau naudojamose namų dalyse; ten kur yra stiprus kito gyvūno ar konkretaus asmens kvapas; tik ant specifinių paviršių. Gyvūnai gali šlapintis tik esant kokrečioms sąlygoms, pvz., kai yra barami, įsižaidžia, lieka vieni, neišsikrauna pakankamai fiziškai, šeimininkui grįžus namo. Taip pat gyvūnas gali pradėti šlapintis netinkamoje vietoje arba bet kur, jei buvo mokintas atlikti savo reikalus į dėžutę / palutę/ laikraštį ir šių objektų vieta pakeista arba jie visai pašalinti. Katėms taip nutinka ir pakeitus kraiką, todėl jautriau reaguojančioms katėms, kraiką reikįtų keisti po truputį – pirmas dienas seną maišant su nauju. Didelė dalis augintinių nežymi namuose, bet stimulą žymėti jiems gali sukelti svetimas kvapas jų teritorijoje. Šį kvapą gali atnešti apsilankęs keturkojis svečias, bet kartais dirginantį kvapą augintinis gali užuosti net ant iš lauko grįžusio šeimininko batų. Vis tik polinkis, koks kvapas labiausiai sudirgins irgi yra individualus. Pvz., kai kurie patinai labiau linkę žymėti užuodę svetimo patino kvapą, o kiti atvirkščiai – nori sustiprinti savo pozicijas, pajutę svetimos patelės kvapą, ypač, jei ji rujojanti.

Nerimo sukeltas šlapinimasis dažniau būna susijęs su konkrečiu kvapu. Pavyzdžiui, jei į namus atsikraustė gyvūnui naujas/ nepatinkantis keturkojis arba asmuo. O gal atvirkščiai, jam patinkanktis individas išvyko. Tada galima pastebėti, jog gyvūnas šlapinasi ant baldų (pvz., sofų, lovų) kur yra stipriausias to individo kvapas. Šiuo atveju kartais galima pastebėti ne tik šlapinimąsi, bet ir tuštinimąsi ant/ šalia konkrečių objektų. Tokia pati situacija gali susidaryti ir dėl konfliktų su konkrečiu asmeniu/ gyvūnu. Gana dažna nerimo forma gyvūnams yra išsiskyrimo sukeltas nerimas. Tokiu atveju augintinis prišlapina tik tuomet, kai lieka vienas. Vis tik nerimą gali sukelti ir nauji daiktai, bet šiuo atveju yra sunku atskirti ar tai yra nerimo sukeltas šlapinimasis ar tiesiog naujo daikto pažymėjimas augintinio teritorijoje.

Šlapinimosi problemas gali sukelti baimė, nemėgstamos oro sąlygos. Pasitaiko situacijų, jog namuose esant dviems katėms, viena gali bijoti/ nerimauti dėl kitos ir nesišlapinti/ nesituštinti toje pačioje ar greta esančioje dėžutėje. Šuo gali bijoti eiti į lauką. Taip pat šuniui gali nepatikti sniegas ar lietus ir dėl šių priežasčių jis neatliks savo gamtinių reiklalų lauke. Tokiais atvejais šeimininkas irgi gali pastebėti, kad susidarius šioms sąlygoms augintinis šlapinsis (dažnu atveju ir tuštinsis) namuose.

O kai kuriais atvejais blogų šlapinimosi įpročių problema yra tiesiog nepakankama arba netinkama dresūra. Tokiu atveju geriausias pagalbininkas yra patyręs dresuotojas. Nepakankama dresūra gali pasireikšti ir protarpiais. Turiu galvoje, jog gyvūnas įprastai šlapinasi tinkamai – lauke arba tam numatytoje vietoje, bet vos tik įvykus kokiems pakitimams, prasideda bėdos su šlapimo kontrole. Galimai gyvūnas tiesiog pasimiršta arba nežino kaip parodyti, jog jam reikia atlikti reikalus, tuomet tai daro bet kur. Tačiau dažniau renkasi mažiau matomas ir naudojamas vietas namuose. Tokios situacijos dažnai pasireiškia kai namuose kažkas pasikeičia, gyvūnas yra nepakankamai ilgai pavedžiojmas, išvedamas ne savo įprastu laiku, šlapinasi tik atsikėlęs ryte arba nakties metu ir pan.

Jeigu augintinis šlapinasi netinkamose vietose pirmiausia turite įsitikinti, jog nėra sveikatos problemų. Su veterinarijos gydytoju būtina pasikonsultuoti net jei keturkojis Jums neatrodo sergantis. Jei sveikatos problemų nėra, gali padėti dresuotojas ar gyvūnų elgesio specialistas, padėsiantis išsiaiškinti šlapinimosi priežastis. Kastracija/ sterilizacija taip pat yra vienas iš galimų sprendimo būdų. Vis tik reikia žinoti, jog šis būdas negarantuoja 100 % sėkmės. Dažniausia, šlapinimosi dažnis sumažėja, tačiau kiek daug efekto tai duos, priklauso nuo individo ir iš anksto to prognozuoti neįmanoma. Pagal bendrą taisyklę, ankščiau atlikus šią procedūrą efektas būna didesnis, nes dar yra mažiau įsigalėjęs įprotis. Bet kuriuo atveju, jei ši procedūra problemos ir visai nepanaikins, vis tiek turėtų palengvinti jos sprendimą. Štai dar keli patarimai, kurie gali padėti skirtingose situacijose:

  • Jei gyvūnas šlapinasi konkrečioje vietoje ar ant konkrečių paviršių, stenitės neleisti jo ten;
  • Jei gyvūnas šlapinasi tik tada kai nematote, esant galimybėms, stenkitės, kad jis visada būtų šalia, pvz., uždarykite duris, kad būtų tame pačiame kambaryje su Jumis ir neturėtų galimybės išbėgti kitur pasišlapinti;
  • Jei manoma, jog šlapinimosi problemas galimai kelia stresas dėl santykių su kitu augintiniu ar šeimos asmeniu, reikia stengtis koreguoti šiuos santykius. Šeimos narys turėtų stengtis daugiau pozityviai užsiimti su augintiniu (pvz, šerti, žaisti, nebarti). Kadangi šlapinimosi problemos gali atsirasti šeimoje apsigyvenus naujam augintiniui arba asmeniui (pvz., kūdikiui), labai svarbu iš anksto pasidomėti kaip jie su senbuviu turėtų būti supažindinti. Santykių pradžia labai svarbi. Jei problemų iškyla eigoje, šios problemos taip pat turėtų būti sprendžiamos kuo ankščiau. Šiuo klausimu padės dresuotojai. Gali pagelbėti papildomas dėmesio skyrimas augintiniui, ilgesni pasivaikčiojimai ar pažaidimai, atskiras maitinimas, kačių dėžučių atskyrimas ir pan.;
  • Jei augintinis linkęs šapintis ant naujų objektų namuose (baldų, dėžių, tašių), galite pabandyti atsiradus naujam objektui prie jo padėti maisto. Tokiu atveju augintinis naujus objektus pradės sieti su mitybos vieta, o prie jos augintiniai paprastai nesišlapina. Taip pat šis patarimas gali būti naudingas, jei augintis šlapinasi būtent kažkurioje konkrečioje vietoje ar zonoje;
  • Kai kada gali padėti prišlapintų vietų valymas su enzimatiniais valikliais, kurie pašalina kvapus. Bet tai priklauso nuo šlapinimosi priežasties;
  • Jei šlapinimosi priežastis yra nerimas, o jo priežasties pašalinti neįmanoma, efektą gali duoti raminantys preparatai, difuzoriai su feromonais;
  • Nedrauskite šuniui žymėti pasivaikiojimo metu lauke, nes tai gali duoti priešingą efektą – padidinti šlapinimosi dažnį namie dėl patiriamos frustracijos;
  • Jei gyvūnas šlapinasi kai šeimininko nėra namuose, gali pagelbėti jo palikimas mažesnėje erdvėje. Paprastai šunys ir katės yra tvarkingi gyvūnai ir būna nelinkę šlapintis netoli savo valgymo ar gulėjimos vietos. Vis tik su šiuo patarimu reikėtų elgtis atsakingai, nes nėra gerai ilgą laiką laikyti augintinį mažoje erdvėje.
  • Katėms šią problemą išspręsti gali padėti didesnis kačių tualetų kiekis namie, dažnesnis jų kraiko keitimas, kraiko tipo keitimas ir pan.

Šaltiniai:

https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/0168159188900573

Landsberg G, Hunthausen W, Ackerman L. Behavior Problems of the Dog and Cat. 3rd ed. St. Louis, MO: Saunders Elsevier; 2012.

Nelson JC. Feline House Soiling: Elimination and Marking Behaviors. doi:10.1053/j.ctsap.2004.10.003

Susidraugaukime Facebook’e arba užsiprenumeruokite naujienas čia:

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.