Imunitetas

Imuninė sistema dirba visada – dieną ir naktį. Šios biologinės apsaugos sistemos tikslas yra surasti, identifikuoti ir išvalyti organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių, parazitų, baltymų ar kitųvgenetiškai svetimų medžiagų, keliančių grėsme organizmui. Taip pat imunitetas yra svarbus navikinių procesų stabdymui. Imuniteto “armiją“ sudaro daugybė “karių: limfocitai, makrofagai, antikūniai ir t. t. Yr dvi pagrindinės imuninės apsaugos linijos: įgimtas ir įgytas imunitetas. Pagrindinė įgimto imuniteto išraiška – uždegimas. Jam aktyvuoti nereikalingas išankstinis aktyvavimas. Reakcija yra nespecifinė – pakyla temperatūra, atsiranda patinimas, paraudimas, susidaro pūliai. Įgytas imunitetas yra labai individualus. Jo aktyvavimui reikalingas pirminis aktyvinimas. Tai reiškia, kad jis suaktyvėja tik po kontakto su dirgikliu. Imunitetas gali atsirasti natūraliai persirgus arba po šuns ar katės vakcinacijos. Šis atsakas yra specifinis, jo trukmė priklauso nuo patogeno ir individualių organizmo savybių. Reakcijos varijuoja savo stiprumu ir greičiu. Šio proceso metu susidaro antikūniai.

Kokybiškai funkcionuojanti imuninė sistema yra stipri, bet subalansuota. Vis tik imuninė sistema gali nusilpti. Imunodeficitas gali būti pirminis, dėl pačios imuninės sitemos pažeidimų arba antrinis, sąlygotas kitų organizmo patologijų. Taip pat imuninė sistema gali išsibalansuoti, dėl ko atsiranda alergijos, autoimuniniai susirgimai (kai organizmas pradeda kovoti pats prieš save). Alergijos metu imunitetas reaguoja į kasdienes bei įprastas ir visai nereikšmingas medžiagas (pvz., maisto), kurias tada pradedame vadinti alergenais.

Imuninės sistemos stiprumas ir reakcija yra įtakota dviejų faktorių – gentikos ir aplinkos. Tai reiškia, kad vieno individo ji yra stipri genetiškai ir jis yra atsparesnis ligoms, kitas atvirkščiai. Tačiau imuninė sistema gali būti stiprinama įtakojant aplinkos faktorius.

Kokybiškas maistas. Subalansuota ir kokybiška mityba yra vienas kertinių faktorių sveikai imuninės sistemos funkcijai palaikyti. Tinkama dieta ne tik aprūpina organizmą energija, maisto medžiagomis, bet ir yra svarbus faktorius sveikai žarnų mikroflorai palaikyti. Gyvūno organizmui sveikiausia dieta yra sudaryta mėsos pagrindu, turinti savyje daržovių. Tuo tarpu grūdinių kultūrų turėtų būti kuo mažiau, ypač katėms. Krakmolingos kultūros pašare yra naudojamos pagrinde kaip užpildas ir jos rūgština organizmo terpę, skatina uždegiminius procesus.

Optimalus augintinio svoris. Tai faktorius, kuriam daugelis šeiininkų nesuteikia pakankamos svarbos. Tačiau viršsvorio turinčio augintinio organizme nuolatos vyksta silpna uždegiminė reakcija. O ji ne tik kad alina organizmą, bet ir su laiku didina tikimybę susirgti metabolinėmis ligomis, tokiomis kaip pvz., diabetas.

Subalansuotas fizinis krūvis. Tinkamas fizinis krūvi, kartu su kokybiška mityba, padeda palaikyti idealų kūno svorį. Jis taip pat gerina kraujotaką (ir nuotaiką!). Tačiau tuo pačiu aktyvi raumenų veikla padeda pašalinti tokisnus iš organizmo ir tolygiai po organizmą paskirstyti imunines ląsteles. Dėl to yra užtikrinamas efektyvesnis imuninis atsakas į dirgiklius. Be kita ko fizinis krūvis taip pat mažina stresą, o jis yra tikras imuniteto priešas.

Švara. Tai yra labai individualu. Šioje vietoje reikia laikytis balanso. Kai higienos sąlygos yra nepatenkinamos, yra didelė rizika sirgti. Vis tik laikantis per daug didelės švaros imuninė sistema taip pat yra išbalansuojama, natūralus mikrobalansas sutrikdomas ir visa tai lemia tą patį rezultatą – dažnas ligas, tame tarpe ir alergines bei autoimunines. Bakterijų ir kitų patogenų kiekio sumažinimas laikantis reikalingo higienos balanso leidžia imuninei sistemai turėti pakankamą rezervą rimtoms ir reikalingoms kovoms. Šiuo klausimu reikia vadovautis sveiku protu. Naminis, save prisižiūrinti ir pernelyg didelio riebalinių liaukų aktyvumo neturinti katinas gali pragyventi visą gyvenimą nemaudytas. Tuo tarpu purvuose pasivolioti mėgstantis ilgaplaukis šunelis grožio procedūras turėtų gauti gana dažnai. Šitoje vietoje labai svarbu pasirinkti tinkamas higienos priemones. Mano nuomone, gan populiarūs šampūnai su chlorheksidinu sveikiems augintiniams neturėtų būti naudojami įprastai higienai, nepaisant to, kad instrukcijoje yra rašoma, jog tam jie yra tinkami. Be to šnekant apie higieną, yra svarbi net tik augintinio asmeninė higiena, bet ir reguliarus keturkojo inventoriaus plovimas: dubenėlių, žaislų, guolių ir t. t.

Probiotikai, prebiotikai. Prebiotikai ir probiotikai padeda palaikyti sveiką augintinio žarnyno mikroflorą. Svarbu žinoti, jog žarnynas yra vienas svarbiausių imuninės sistemos komponentų dėl jame esančių gerųjų bakterijų. Tiesą pasakius, žarnynas atsakingas už maždaug 70 % imuniteto funkcijos. Probiotikai tai yra gerosios bakterijos tokios kaip bifido-, laktobakterijos. Jos užpildo vietą žarnyne taip nepalikdamos jos patogeninėms bakterijoms. Taip pat gerosios bakterijos produkuoja apsauginį sluoksnį, kurio dėka patogenams sunkiau patekti į žarnų ląsteles, slopina patogeninių bakterijų ir virusų augimą, gamina trumpųjų grandinių riebalų rūgštis.

Prebiotikai tai yra maistinės skaidulos. Jos yra nevirškinamos, tačiau yra naudingos gerosioms bakterijoms. Prebiotikai yra gerųjų bakterinų maistas, jie taip pat skatina žarnyno motoriką, padeda įsisavinti kai kurias kitas medžiagas. Natūraliai prebiotikų daugiausia gaunama su augaliniu maistu.

Probiotikų ir prebiotikų kompleksas yra vadinamas sinbiotikais. Yra duomenų, kad šios medžiagos yra naudingos ne tik individualiems gyvūnams, bet ir patelėms duodant šiuos papildus nėštumo metu yra smarkiai pagerinama pieno kokokybė. O tai daro įtaką jauniklių sveikatingumui.

Omega rūgštys. Jomis papildyti būna komerciniai gyvūnų pašarai. Vis tik efektyviausia būnas gauti pakankamą jų kiekį, naudojant omega rūgščių papildus arba žuvų taukus. Tiesa, jei jie yra aliejaus pavidalu, ne visi gyvūnai mielai tai ėda. Omega rūgštys svarbios dėl savo įtakos mažinant uždegiminius procesus. Omega rūgštys padeda reguliuoti ląstelių membranos savybes (pvz., pralaidumą), taip pat dalyvauja signalų perdavime. Nepaisant daugybės teigiamų įtakų organizmui, šiomis rūgštimis neturėtų būti piknaudžiaujama, nes su laiku atsiranda vis daugiau įrodymų apie jų šalutines reakcijas nuolat perdozuojant.

Žolės ir grybai. Šie preparatai dažniau siejami su rytų medicina. Tačiau kai kurie jų iš tiesų plačiai paplitę pasaulyje. Ir ne veltui, nes yra nemažai duomenų, jog turi stiprų imunostimuliacinį poveikį. Turbūt plačiausiai paplitusi ir daugumai labiausiai žinoma žolė yra ežiuolė. Ji turi tiesioginį teigiamą poveikį imuninei sistemai. Ji ne tiek skatina imunitetą, kiek jį subalansuoja. Pavyzdžiui ji turi savyje medžiagų, kurios didina limfocitų kiekį, jei jis mažas. Tačiau tas pats augalas savyje turi ir medžiagų, mažinančių limfocitų skaičių, jie šis per aukštas. Teigiama, jog Echinacea turi naturalių antimikrobinių, antivirusinių ir antifungicidinių savybių. Taip pat saugo nuo navikinių procesų.

Medicininiai grybai, tokie kaip Reishi, Shiitake, Maitake, Cordyceps ir t. t., yra efektyvūs imuninės sistemos stimuliatoriai, skatinantys ląstelių apsaugą nuo patogenų, apsaugantys nuo auglių susidarymo, turintys antioksidacinių savybių, stimuliuojantys imunines ląsteles.

Vitaminai, mineralai ir kiti elementai. Tiesiogiai susiję su imunine sistema yra vitaminai A, C, D, E, B6, cinkas, selenas, liuteinas, linolio rūgštis (omega – 6). Dauguma šių medžiagų turi ir antioksidacinių savybių, kas ypač teigiamai įtakoja sveikatingumą. Antioksidantai lėtina senėjimo procesus, mažina uždegimą, eliminuoja laisvuosius radikalus. Augalinės medžiagos yra puikus antioksidantų šaltinis, o daugybė studijų įrodo, jog natūraliai gaunamos šios medžiagos yra įsisavinamos geriau, nei cheminės, gaunamos, pvz., tablečių pavidalu. Vis tik organizmas yra vientisas ir, nors šios medžiagos yra pačios svarbiausios būtent imuninei funkcijai palaikyti ir skatinti, reiktų nepamiršti, kad organizme turėtų būti vitaminų, mineralų, mikro- ir makroelementų, maistinių medžiagų bei svarbiausių rūgščių balansas. Ir, jei mes gyvūnui nuolatos naudosime šiuos vitaminus, bet jam trūks kitų medžiagų, gero efekto tikėtis neverta.

Taip pat, siekiant palaikyti maksimaliai stiprią imuninę sistemą, reikia vengti streso. O jei nėra galimybių išvengti, stengtis jį kaip įmanoma sumažinti. Deja, bet tai ne visada priklauso nuo lengvai įtakojamų faktorių. Vis tik atsipalaidavimą gyvūnui (o tuo pačiu ir šeimininkui) didina žaidimai, bendravimas ir fizinis kontaktas. Švelnus masažas, pvz., glostant, ne tik palaiko emocinę sveikatą, kuri yra labai svarbi gerai imuniteto funkcijai, bet ir gerina limfocitų darbą.

Taip pat siekinat auginti kuo sveikesnį augintinį ypatingą svarbą reiktų teikti laiku atliekamai vakcinacijai, nukirminimui ir profilaktikai.

PAPILDOMI INFORMACIJOS ŠALTINIAI:

https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0034528807003013

https://academic.oup.com/jn/article/134/1/257S/4688304

https://patents.google.com/patent/US6310090B1/en

https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S016524270000180X

https://www.liebertpub.com/doi/abs/10.1089/jmf.2006.257

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7681242/

https://avmajournals.avma.org/doi/abs/10.2460/ajvr.2003.64.762

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.