Šį kartą įrašas praktiškai pilnai verstinis. Tačiau straipsnis, kuriuo noriu su Jumis pasidalinti šiandien, mano nuomone labai naudingas. Naudingas šeimoms, auginančioms vaikus ir gyvūnus – suprasite kokią įtaką iš tiesų daro šie santykiai. Ir naudingas tiems tėvams, kurie dar negali apsispręsti ar vaiko trokštamas augintinis yra tai, ko iš tikrųjų Jums reikia.
Apie gyvūnų ir žmonių santykių abipusę naudą yra kalbama išties nemažai. Šie santykiai ir jų duodama nauda plačiai tyrinėjama mokslininkų. Ypač nauda, kurią iš šių santykių gauna žmogus. Nemažai yra atlikta tyrimų, kuriuose nustatyta nauda suaugusiam žmogui, pvz., sumažėjęs stresas, kraujo spaudimas ir net pailgėjusi gyvenimo trukmė. Tačiau ypač daug naudos augintiniai gali suteikti sveikiems, o taip pat sergantiems vaikams. Bet, kad ir kaip gražiai beskambėtų visos šios perspektyvos, būtina nepamiršti ir pavojų, slypinčių šiuose santykiuose.
Mokslininkų teigimu, augintinio buvimas vaiko gyvenime, jam padeda susidoroti su stresu ir reguliuoti emocijas, suteikia socialinio palaikymo jausmą, didina fizinį aktyvumą, moko empatijos. Tėvai dažniausiai perka augintinius tikėdamiesi, jog šie padės vaikui išsiugdyti atsakomybę, palaikys kompaniją ir suteiks džiaugsmo.
2011 m. Amerikoje atlikto tyrimo duomenimis, 60 % namų ūkių laiko augintinius. 70 % iš šių namų ūkių taip pat turi vaikus. Lyginant su ankstesniais laikais, daugiau šiuolaikinių vaikų turi augintinius, o jų teikiama nauda pastebima jau ankstyvame vaikų amžiuje. Gyvūnų įtaka stebima net kūdikių elgsenoje. Labai dažnai vieni pirmųjų mažylių žodžių būna būtent „šuo“, „katė“, augintinio vardas arba skleidžiami garsai „au au“ ir „miau miau“. Taip pat tyrėjai pastebėjo, jog maži vaikai ypač daug emocijų reiškia stebėdami gyvūnus (juokiasi, mojuoja, krykštauja). Gyvūno vaizdas jiems suteikia kur kas daugiau emocijų, nei kiti vaizdai. Žinodami gyvūnų įtaką vaikams su priešmokyklinukais ir mokyklinukais dirbantys švietimo darbuotojai į mokymo procesą taip pat įtraukia gyvūnus. Jie dažnai būna knygelėse, mokomuosiuose filmukiuose ir pan.
Ankščiau ne kartą man pačiai teko rasti straipsnių apie tai, jog augintiniai sumažina kraujotakos sistemos ligų riziką suaugusiems žmonėms. Tyrimai su vaikais rodo panašią įtaką širdies – kraujagyslių sistemai. Gyvūnų įtakoje sumažėja vaikų sistolinis kraujo spaudimas, o po kontakto su katėmis ir širdies ritmas. Tyrimų su terapiniais šunimis duomenimis, šie seansai mažina skausmą kai kuriems ligoniukams ir spartina atsigavimą po anestezijos. Ligoninėse, kuriose buvo vykdomos šunų terapijos, mažieji ligoniukai jautė mažiau neigiamų jausmų tokių kaip baimė, stresas, nerimas ar liūdesys. Yra ne vienos studijos, tiriančios augintinių ir vaikų alergijų sąsają. Nors šios studijos nevienareikšmės, nemažoje dalyje išvadų nurodyta, jog augintinio buvimas namuose vaikui esant mažam arba dar mamos pilve, daro teigiamą įtaką ir alerginių reakcijų tikimybė sumažėja.
2017 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu stebėta kaip gyvūnai įtakoja besimokančiųjų rezultatus. Šiame ir kituose panašiuose tyrimuose nustatyta sąsaja tarp buvimo su gyvūnais ir mokymosi bei gyvenimiškos sėkmės. Jau nuo 1999 m. ne vienoje šalyje yra vykdomos programos, kurių metu vaikai skaito su gyvūnais. Šios programos yra labai sėkmingos, nes pagerina skaitymo rezultatus net prastai skaitantiems vaikams. Gyvūnas vaikui yra tarsi nebylus klausytojas, kuris neteisia. Todėl skatina vaiko norą skaityti, didina pasitikėjimą savimi, padeda kontroliuoti jausmus ir sutelkti dėmesį į užduotį. Taip pat gyvūnai yra naudojami ne tik programose su sveikais vaikais, bet ir sergančiais, pvz., autizmo spektro sutrikimais arba turintiems hiperaktyvumą. Darbas su tokiais vaikais šunims yra labai sudėtingas, nes jie turi mokėti įsiklausyti į du pagrindinius šeimininkus vietoje vieno: vaiką ir tėvus. Tokie šunys ne visada turi laiko pailsėti, nes turi saugoti vaikus ir dieną, ir naktį. Bet ši sąjunga duoda labai gerų rezultatų – vaikai būna saugesni (pvz., šuo informuoja tėvus, jei vaikas naktį keliasi ir bando išeiti), taip pat ramesni, sugeba daugiau išmokti, nes geriau sukaupia dėmesį.
Gyvūnai duoda didelę naudą vaikų socioemociniam vystymuisi. Tyrimų duomenimis, vaikai turintys augintinius pasižymi didesne empatija, taip pat labiau yra linkę padėti kitiems, t.y. jų prosocialinės vertybės stipresnės. Įdomu yra tai, jog esame įsitikinę, kad stipriausias ryšys turėtų būti tarp šeimos narių. Taigi, galime suprasti, kokie svarbūs šiais laikais mums yra augintiniai. Paauglių buvo paprašyta įvertinti savo santykius su broliais/ seserimis ir su augintiniais. Dauguma paauglių nurodė, jog jie yra labiau patenkinti savo santykiais su augintiniais – šie santykiai jiems suteikė daugiau pasitenkinimo, kėlė mažiau problemų. Stiprūs santykiai su augintiniu vaikui duoda didelį pasitikėjimą, komfortą gyvenime, didina saugumo jausmą, kurių šiais skubančiais laikais vaikams dažnai gali pritrūkti. Taip pat vyresni vaikai jaučia pasitenkinimą galėdami kažkuo rūpintis, ir, kaip tikisi tėvai, ugdo atsakomybės jausmą.
Kada ir kiek daug teigiamų emocijų vaikams suteikia buvimas su gyvūnais, deja, reikia nepamiršti, jog gyvūnai gyvena trumpiau nei žmonės. Taigi, gyvūno mirtis sukelia ypač stiprius neigiamus jausmus vaikams (kaip ir mums, suaugusiems). Vaikui, praradusiams vaikystės draugą, ypač svarbus artimųjų palaikymas, supratimas ir užuojauta.
Vis tik negalima atmesti faktų, jog kai kurie vaikai bijo gyvūnų. Tokiu atveju jie ne mažina, bet didina stresą. Taip pat gyvūnai gali įkąsti, įdrėksti ar tiesiog išgąsdinti vaikus. Be to gyvūnai perneša zootines ligas (t.y. tokias, kuriomis serga ir žmonės, ir gyvūnai). Todėl yra labai svarbu, kad suaugę žmonės skirtų pakankamą dėmesį vaikų mokymui kaip elgtis su gyvūnais, o gyvūnų sveikata ir higiena būtų atsakingai prižiūrima.
Nors incidentų kai gyvūnai sužaloja vaikus su laiku mažėja, vis tik tai vis dar pasitaiko ir reikia apie tai kalbėti. Labai svarbu mokinti vaikus kaip prieiti prie gyvūno, įspėti, jog neatsiklausus šeimininko negalima glostyi net mažiausio, pūkuočiausio ir mieliausiai atrodančio šuniuko. Kiekvienas, kaip tėvai, turime įskiepyti savo vaikams, jog kiekvienas gyvūnas yra asmenybė su savo pomėgiais, nuotaika ir charakteriu. O tai, reikėtų gerbti. Taip pat labai svarbu edukuoti vaikus apie gyvūnų kūno kalbą, nes yra pastebėta, jog pvz., 4 – 6 m. vaikai dažnai maišo urzgiančio ir dantis rodančio šuns kūno ženklus su linksmai besišypsančiu ir teigiamai nusiteikusiu veidu. Kad vaikai geriaus suprastų gyvūnus, yra sukurta bent keletas mokomųjų programėlių. Šios programėlės padeda vaikams suprasti ką gyvūnas nori pasakyti. Tokius dalykus įvertinti teisingai labai svarbu, tiesa?
Jei staipsnis jums pasirodė įdomus, pamėkite puslapį arba prenumeruokite naujienas ir kitą įdomų straipsnį gauste jau ateinančią savaitę!
Blog’ą galite rasti ir Contribee platformoje spausdami čia arba skanuodami QR kodą: 
PLAČIAU:
VET Blog 