Primenu, kad vėliausiai iki 2022 m. gegužės 1 d. privalo būti sučipuoti visi šunys, katės ir šeškai.

2016 m. Lietuvoje buvo įvestas privalomas gyvūnų augintinių ženklinimas. Vis tik, dėl daugybės triukšmo ir nesusikalbėjimų, dar tais pačiais metais ši tvarka ir buvo atšaukta. Be abejo, kai kuriais atvejais tokia taisyklė tikrai nelogiška, pvz., naivu tikėtis, jog senulytė močiutė ženklins savo senuką šunytį gyvenantį prie būdos kaime. Turbūt nelogiška ir to prašyti? Vis tik, jei gyvūnai būtų visuotinai čipuojami, daugeliu atveju būtų lengviau surasti šeimininkus augintiniui pasimetus, surasti piktadarius nuskriaudusius ar išmetusius augintinį ir t.t. Be abejo, visada yra išimčių iš taisyklių ir laikas nuo laiko galima pamatyti istorijų kaip buvę savininkai ar gyvūnų vagys ištraukia mikroschemas, kad gyvūnas būtų nebeatsekamas. Bet norėčiau tikėtis, kad šios istorijos yra didelė didelė retenybė.

Pagal naujai priimtą tvarką, visi po 2021 m. gegužės 1 d. atvesti augintiniai privalo būti sučipuoti per 4 mėnesiu nuo atvedimo. Atevesti prieš šią datą, vėliausiai iki 2022 m. gegužės 1 d. Jis yra būtinas tiems gyvūnams, kurie planuoja vykti į užsienį.

Gyvūnų ženklinimo mikrochema (mikročipas) yra daugmaž ryžio dydžio ir yra įvedamas po oda menčių zonoje. Ji yra lengvai įvedama po gyvūno oda per adatą. Procedūra atrodo taip pat kaip vakcinacija, tik adata yra kiek storesnė. Vienintelis gyvūno jaučiamas diskomformtas yra įduriant adatą (kaip ir atliekant bet kurią kitą vaistų ar vakcinos injekciją), todėl joks nuskausminimas ar sedacija nėra reikalingi. Procedūra užtrunka vos kelias sekundes. Mikročipavimas atliekamas tik vieną kartą gyvenime, nes mikročipo veikimo trukmė ilgesnė už gyvūno gyvenimo trukmę (apie 25 m.). Mikroschemos būna pagamintos iš hipoalerginių medžiagų, todėl alerginių reakcijų nesukelia. Taip pat čipai neturėtų migruoti augintinio organizme ar iš jo iškristi. Paprastai per 24 h organizmas pats įtvirtina mikroschemą.

Šiuo metu didelį visuomenės susirūpinimą kelia asmens duomenų apsauga. Taigi, reikėtų žinoti, jog mikroschemos savyje neturi jokios asmeninės informacijos. Taip pat šios mikroschemos nepalaiko GPS technologijos, todėl niekas negalės Jūsų ar gyvūno sekti. Čipas yra aktyvuojamas tik skaitytuvo pagalba, fiziškai skanuojant augintinį. Vienintelė informacija, ką sužino mikroschemą skaneriu nuskaitęs asmuo, tai ilgas skaitmenų kodas. Šį kodą suvedus į duomenų bazę, matomi šeimininko kontaktiniai duomenys. Taigi, sučipavus augintinį, svarbu įsitikinti, jog jis taip pat ir užregistruotas duomenų bazėje. Mikročipuoti augintinius šiuo metu gali tik veterinarijos gydytojai, registruoti VMVT arba veterinarijos gydytojai, turintys leidimą prisijungti prie duomenų bazės. Šiuo met duomenų bazės yra dvi: Lietuvos gyvūnų augintinių registras ir Europetnet. Visi Lietuvoje čipuoti šunys, katės ir šeškai turėtų būti registruoti Lietuvos gyvūnų augintinių registre, tačiau daug keliaujantiems augintiniams rekomenduotina užsiregistruoti ir Europetnet bazėje. Tada šeimininkų kontaktai bus atsekami augintiniui pasimetus visoje Europoje.

Kaip jau minėta, čipas yra privalomas keliaujantiems augintiniams. Tačiau, jie gyvūnas nekeliauja, yra vedžiojamas tik už pavadėlio ar, juo labiau, gyvenantis tik namuose, savininkai dažnai mano, jog mikročipas jiems visiškai nereikalingas. Tačiau ši nuomonė labai klaidinga. Pripažinkime, gyvenime visko nutinka, pavadėlis nuplyšta, katė iššoka pro langą, augintinis nepastebėtas išsmunka pro praviras duris. Ir nuo to niekas nėra apsaugotas. Todėl čipą rekomenduotina turėti visiems augintiniams. O norint suteikti maksimalią apsaugą, gyvūnas (ypač išeinantis į lauką) turėtų turėti mikročipą ir segėti antkaklį su kontaktais. Tokiu atveju augintinis bus maksimaliai apsaugotas, ir bus didžiausa tikimybė, kad su jumis bus susisiekta. Tiek tuo atveju, jei nebūtų galimybės nuskaityti mikročipo (kaimynui radus augintinį), tiek jei antkaklis pasimestų. Mikročipus nuskaityti šiuo metu gali veterinarijos gydytojai, taip pat čipai tikrinami gyvūnui patekus į prieglaudą.

Įdomus faktas. 2009 m. Amerikoje buvo atliktas tyrimas su beveik 8000 gyvūnų. Studijos parodė, jog iš visų prieglaudose rastų šunų be mikročipų, tik 21,9% grįžo ps savo šeimininkus, tuo tarpu beveik 3 kartus daugiau čipuotų šunų grįžo į savo tikruosius namus, 52,2 %. Kačių situacija kiek liūdnesnė. Tik 1,8% nečipuotų kačių grįžo namo, čipuotų – 38,5%. Tyrėjai taip pat analizavo kodėl apskritai, net ir čipuotų gyvūnų šie procentai tokie maži. Pasirodė, jog dalis gyvūnų tiesiog buvo išmesti, tačiau nemaža dalis negrįžo namo, nes buvo čipuoti, tačiau neužregitruoti registre, klaidingai suvesti duomenys, duomenys ar savininkai pasikeitę bei neatnaujinti ir pan. Todėl dar kartą noriu pabrėžti, jog mikročipo įvedimas yra labai svarbi dalis Jūsų gyvūno saugumo keliu, tačiau nemažiau svarbu ir įsitikinti, jog jis užregistruotas, o duomenys suvesti teisingai, nepamiršti persiregistruoti pasikeitus savininkui ar kontaktiniems duomenims.

PASLAUGOS:

Tema pasirodė įdomi? Sekite blog’ą ir kiekvieną savaitę gausite po naują aktualų straipsnį!

Blog’ą galite rasti ir Contribee platformoje spausdami čia arba skanuodami QR kodą: 

Šaltiniai:

https://avmajournals.avma.org/doi/abs/10.2460/javma.235.2.160