Vakarų Škotijos baltasis terjeras

Vidutinė vestuko gyvenimo trukmė 13 – 14 m. Šiem baltukams kaip ir bet kurios kitos veislės šunims yra galimos visos ligos, kuriomis serga šunys. Tačiau kai kurios ligos pasitaiko dažniau nei kitos ir tai susiję su genetiniu veislės polinkiu. Šis sąrašas nereiškia, jog šuo būtinai sirgs viena iš šių ligų, tačiau atkreipti dėmesį verta, nes liga bus atpažinta greičiau ir pradėta gydyti ankščiau.

  1. Alergija ir atopinis dermatitas

Pirmiausia reikėtų paminėti, jog alergija ir atopinis dermatitas nėra tas pats. Atopinis dermatitas dažniausiai būna susijęs su alerginiu faktoriumi, bet nebūtinai. Simptomai paprastai pasireiškia tarp 1 – 3 m., labiausiai paveiktos vietos – pilvas, pėdos, ausys, odos raukšlės. Oda parausta, išsausėja, niežti, dažnai šuo laižo pėdas, todėl jos įgauna tipinę rausvai rudą spalvą. Dažnai pradeda reikštis chroniškos antrinės odos ir ausų ligos, sukeltos bakterijų, mieliagrybių. Negydant su laiku būklė vis blogėja. Vis tik gera žinia yra ta, jog alergijoms lengvinti šiuo metu yra gan nemažai priemonių, kurios yra tikrai efektyvios.

2. Sausų akių sindromas

Sausasis keratokonjungtyvitas, gan dažna būklė vestukams, kuomet ašarų liaukos nebeprodukuoja pakankamo kiekio ašarų, tinkamai akių drėgmei palaikyti. Ši būklė skausminga ir nemaloni. Akis peršti, niežti, pasireiškia chroninės infekcijos. Taip pat gali būti matomos tirštos išskyros, šuo būna prisimerkęs, akys net iš pažiūros gali atrodyti išsausėjusios. Dėl akių sausumo taip pat gali pasireikšti ir kiti akių paviršiau pažeidimai. Ašarų deficitą nustato gydytojas, apžiūrėjęs akį ir atlikęs specifinius testus ašarų kiekiui nustatyti. Tokiam gyvūnui gydymas ir akių drėkinimas reikalingas visą likusį gyvenimą.

3. Plaučių fibrozė

Ši liga net turi specifinį pavadinimą – vestų plaučių liga. Šios ligos pasekoje, plaučiuose susiformuoja randinis audinys, dėl kurio pasunkėja kvėpavimas. Priklausomai nuo būklės sunkumo, liga gali būti net mirtina ir tai yra viena dažnesnių Vakarų Škotijos baltųjų terjerų mirties priežasčių. Liga pasireiškia vidutiniškai apie 9 – tus metus. Pirmieji požymiai tai įkvėpimo – iškvėpimo ciklo sutrumpėjimas, pasunkėjęs kvėpavimas, švokštimas, energijos trūkumas ir nuolatinis nuovargis. Nors tikslios ligos priežastys nėra aiškios, manoma, jog tai yra nuolatinių alergijų, taršos, infekcijų ir kitų dirgiklių pasekmė. Iš esmės liga nėra išgydoma, nes plaučių audinys nebeatsinaujina, tačiau galima sulėtinti randėjimo procesą naudojant steroidinius vaistus nuo uždegimo ir preparatus nuo kosulio, kuriuos paskiria gydytojas, patvirtinęs diagnozę.

4. Skeleto ligos

Vakarų Škotijos baltiesiems terjerams gan būdingos kaulų sistemos ligos. Jiems pasireiškia kelio girnelės liuksacija, parašyta ankstesniame straipsnyje.

Įprasta manyti, jog klubų displazija būdinga tik didelių veislių šunims, pvz., labradoro retriveriams. Tačiau ši patologija gan dažnai pasireiškia ir vestams. Klubų displazija tai yra patologija, kada šlaunikaulio galvutė nestabiliai įsitaiso klubaduobėje dėl šlaunikaulio galvos arba sąnario duobės formos. Požymius galima pastebėti jauname amžiuje (net nuo maždaug 3 mėn), bet ypač jie pradeda reikštis vyresniems gyvūnams. Pagrindinis ligos požymis – šlubavimas. Kadangi liga yra nepagydoma, pagrindinis tikslas yra kuo ankščiau pastebėti būklę ir pradėti konservatyvų gydymą, kurio tiklas yra stabdyti osteoartrito vystymąsi bei mažinti skausmą. Šunims linkusiems į displaziją labai svarbi svorio kontrolė, gera mityba ir tinkamas fizinis krūvis.

Šlaunikaulio galvutės nekrozė arba Legg-Calvé-Perthes liga yra dar viena skleleto patologija, būdinga šiems baltukams. Nors tiklsios priežastys nėra aiškio, iš esmės ligos metu dėl tam tikrų priežasčių sutrinka kraujotaka į šlaunikaulio galvutę ir ji pradeta nekrotizuoti (apmirinėti). Šlaunikaulio galvutės struktūra pradeda silpnėti ir trupėti, atsiranda smulkūs lužiai. Jie sugyja ir randinis audinys sutvirtina kaulą, bet su laiku kinta galvutės forma ir atsiranda osteoartritas. Šunys šlubuoja, o klubas būna labai skausmingas, su laiku net stebimas raumenų masės praradimas paveiktoje kojoje. Liga pasireiškia ankstyvame amžiuje, paprastai apie 5 – 8 mėn, tačiau diapazonas svyruoja tarp 3 – 18 mėn. amžiaus. Ligai patvirtinti atliekamos rentgeno nuotraukos. Gydymas medikamentinis, siekiant sulėtinti osteoartrito vystymąsi ir sumažinti skausmą, tačiau kritiniais atvejais gali būti atliekama operacija, pašalinant šlaunikaulio galvutę. Šiai būklei taip pat itin didelę reikšmę turi svorio kontrolė ir tinkama fizioterapija.

5. Uždegiminė žarnyno liga

Pagrindiniai požymiai tai chroninis vėmimas, viduriavimas ir svorio kritimas. Vėmimas ir viduriavimas gali būti praeinantys ir vėl atsirandantys. Liga pilnai patvirtinta gali būti tik darant biopsiją (imant virškinamojo trakto organų sienelės mėginį). Kitais atvejais ji lieka tik įtariama, atmetus visas kitas priežastis, tokias kaip navikiniai susirgimai, apsinuodyjimai, svetimkūniai ir kt. Siekaint išsiaiškinti priežastis, atliekami kraujo tyrimai, echoskopija. Kraujo tyrimai gali būti visiškai normalūs arba turėti pakitimų, priklausomai nuo požymių intensyvumo. Ultragarsu dažniausiai matoma sustorėjusi žarnų sienelė. Gydymas kaip ir diagnozė dažniausiai skiriamas bandymo ir sėkmės/ nesėkmės būdu. Tiesiog kiekvienam gyvūnui tinkamas gydymas yra skirtingas. Vienas iš pagrindinių gydymo komponentų, tai tinkamos dietos atrinkimas. Dieta turi būti griežtai šeriama bent 3 -5 savaites, efektui pamatyti. Tai pat naudojami simptominiai medikamentai, probiotikai, gali būti skiriami antibiotikai, imunosupresantai, antihelmintikai ir t.t.

6. Adisono liga

Hipoadrenokorticizmas, tai liga, kurios metu antinksčiai negamina pakankamai hormonų. Iš esmės tai yra ne itin dažna liga ir labai sunkiai diagnozuojama dėl to, jog požymiai yra panašūs į daugybės kitų ligų. Gyvūnai tampa apatiški ir silpni dėl nukritusio kraujo spaudimo, vemia, viduriuoja, krenta svoris, pradeda blogai reaguoti į stresą. Ligą diagnozavus ji yra gan efektyviai gydoma, skiriant pakaitinę hormonų terapiją.

Šaltiniai:

O’NEILL, D. G., BALLANTYNE, Z. F., HENDRICKS, A., CHURCH, D. B., BRODBELT, D. C. & PEGRAM, C. 2019. West Highland White Terriers under primary veterinary care in the UK in 2016: demography, mortality and disorders. Canine Genetics and Epidemiology.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.