Maltos bišonas

Maltos bišonas šiuo metu yra viena iš populiariausių šunų veislių. Ir ne be reikalo. Šie šunys mažai šeriasi ir retai sukelia alergiją, yra energingi, žaismingi ir inteligentiški. Yra nuostabūs kompanjonai ir šeimos šunys, dažniausiai gerai sutariantys ir su kitais gyvūnais.

Maltos bišonai yra ganėtinai sveiki šunys, gyvenantys 14 – 15 m. Vis tik kaip ir bet kuri kita veislė, maltos bišonas gali sirgti bet kokia liga, tačiau kai kurios iš jų yra dažnesnės nei kitos. Dažniausias šios veislės šunų ligas ir aptarsime šiame straipsnyje. Dauguma ligų yra susijusios su genetika, todėl susijusios ir su šuns veisle. Tai nereiškia, jog būtent Jūsų maltezė privalo sirgti šia liga. Tačiau, tai reiškia, jog sudarinėjant gyvūno sveikatos planą, į šias sritis būtina atkreipti ypatingą dėmesį, norint savo augintiniui garantuoti ilgą ir kokybišką gyvenimą.

  1. Dantų problemos

Tai viena dažniausių problemų mažų veislių šunų tarpe, paveikianti iki 80% šunų iki 2 m. amžiaus. Pirmiausia ant dantų pradeda kauptis apnašos, kurios vėliau įtakoja infekcijos atsiradimą, dantenų uždegimą ir kitas patologijas burnos ertmėje. Taip pat burnos ertmės sveikata yra susijusi su inkstų, kepenų, širdies, sąnarių ir kitų ligų rizika. Dėl dantų būklės, gyvenimo trukmė gali sutrumpėti net 1 – 3 metais. Norint išvengti dantų problemų, maltos bišonams būtina reguliari dantų priežiūra.

Taip pat maltezėms būdingas pieninių dantų užsilikimas. Dažniausiai tai nutinka su iltiniais dantimis, tačiau laiku nekristi gali ir kiti dantys. Tokiu atveju rekomenduojamas traukimas. Jis paprastai atliekamas kai šalia esantis nuolatinis dantukas jau siekia apie pusę pieninio danties ilgio, o šis dar visiškai nejuda. Tačiau tikslią rekomendaciją ar jau laikas traukti, pasako veterinarijos gydytojas, įvertinęs šuniuko dantų būklę. Ar vis tik pieninis dantukas vėliau iškris ar taip ir užsiliks, niekas tiklsiai pasakyti negali, tačiau traukimas rekomenduojamas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, burnoje esant per dideliam dantų kiekiui, gali net ir neatitaisomai susigadinti sąkandis bei nuolatinių dantų išsidėstymas (kas vėliau gali turėti kitų, ne tik estetinių, neigiamų pasėkmių). Antra, toje vietoje, kur susiglaudžia nuolatinis ir pieninis dantukai, labiau kaupiasi apnašos ir tai yra puiki terpė ligai vystytis. Todėl vos išdygęs, nuolatinis dantis jau yra žalojamas. To pasekoje atsiranda blogas burnos kvapas, dantenų jautrumas ir skausmas, nuolatinis dantis su laiku net gali iškristi.

2. Trachėjos kolapsas

Trachėja yra vamzdelis, sudarytas iš kremzilinių žiedų, kuriuo oras patenka į plaučius. Maltos bišonų kremzliniai žiedai gali būti linkę minkštėti ir keisti savo formą. To pasekoje atsiranda kosulys, dusimas. Šią būklę gali iššaukti susijaudinimas, fizinis krūvis, tačiau priepoliai kartais užeina lyg iš niekur nieko gulinčiam šuniui. Su amžiumi būklė linkusi blogėti. Įprastais atvejais kolapsas yra diagnozuojamas simptomų ir rentgeno tyrimo pagalba. Dažniausia užtenka simptominio gydymo. Tačiau tokį šunį rekomenduojama vedžioti su petnešomis, duoti maisto papildų, itin saugoti nuo peršalimo ligų. Jei šuo kontaktuoja su kitais šunimsis, gali būti rekomenduotinas skiepas nuo šunidžių kosulio.

3. Kelio girnelės išnirimas

Jei kelio girnelė laikas nuo laiko nuslenka į šoninę kojos dalį, išslysdama iš savo griovelio, tai yra vadinama kelio girnelės liuksacija. Dažniausi šeimininkų pastebimi požymiai tai keistas momentinis gyvūno elgesys: peršokimas nepastačius galinės kojos, galinės kojos pakratymas bėgant, staigus sustojimas žaidžiant, pašlubavimas kelis žingsius ir vėl bėgimas be jokių požymių. Tokiais veiksmais – kelis kartus ištiesdamas ir sulenkdamas koją – gyvūnas grąžina girnelę į savo anatominę poziciją. Dažniausiai ši būklė didelių problemų nesukelia ir šunys sėkmingai pragyvena visą gyvenimą. Tačiau, jei nuo dažno slankiojimo atsiranda sąnario pažeidimai, atsiranda ir skausmas. Šuo gali pradėti šlubuoti. Priklausomai nuo būklės, patologija ne visada gydoma, tik skiriami papildai sąnariams, tinkamas fizinis krūvis. Vis tik sudėtingesniais atvejais gali būti reikalinga operacija.

4. Hipotiroidizmas

Mičigano unieversiteto duomenimis, iki 22 % Maltos bišonų turi šį susirgimą. Skydliaukė negamina pakankamai hormonų. Nustatoma kraujo tyrimu, gydoma pakeitine hormonų terapija. Gyvūnui sausėja kailis ir oda, gali slinkti plaukai ir oda tampa lengviau pažeidžiama įvairių antrinių susirgimų. Padidėja gyvūno svoris, gyvūnas gali tapti bailus ir agresyvus.

5. Širdies problemos

Arterinis latakas širdyje turėtų užsidaryti tuoj po gimimo. Vis tik pas kai kuriuos šuniukus jis lieka atviras. Dėl šio atviro latako pasikeičia kraujo pratekėjimas ir širdis yra priversta dirbti stipriau nei įprasta. Situacija priklauso nuo defekto dydžio. Jie defektas nedidelis, šuo gali pragyvneti ir 10 m. be didelių problemų. Tačiau esant didesniam defektui reikalinga operacija. Didelė dalis negydomų šuniukų su didesniais defektais numiršta iki metų. Klausant širdies darbo girdimas tipingas ūžesys. Požymių stiprumas priklauso nuo defekto dydžio, bet gali būti stebima netolerancija fiziniam krūviui, silpnumas, šuniukai būna mažo svorio, kosulys, padažnėjęs kvėpavimas.

Mitralinio vožtuvo nesandarumas kita dažna širdies liga maltezėms. Nusilpsta mitralinis vožtuvas, dėl to atsiranada nesandarumas ir dalis kraujo širdyje grįžta atgal. Tokiu būdu yra apsunkinamas širdies darbas. Kadangi dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus gyvūnams, paprastai širdies ūžesys aptinkamas profilaktinio patikrinimo metu. Aptikus ūžesį, reikėtų kreiptis į kardiologą, kuris paskirs tinkamus medikamentus. Šie, anksti aptikus ligą, gali prailginti šuns gyvenimą daugeliu metų.

Dantų higiena, svorio kontrolė ir omega rūgščių papildai taip pat yra labai svarbūs faktoriai širdies ligų kontrolei ir profilaktikai.

6. Portosisteminis šuntas kepenyse

Kai šuniukas turi portosisteminį šuntą kepenyse, kraujas, kuris turėtų patekti į kepenis, praeina aplink jas. Dėl to kepenys nėra aprūpinamos pakankamu kiekiu kraujo normaliam vystymuisi ir funkcionavimui, be to iš organizmo nėra pašalinami toksinai. Požymiai priklauso nuo ligos stiprumo. Jei kepenis apkeliauja tik maža kraujo dalis, ryškių požymių gali ir nebūti. Sudėtingesniais atvejais šuniukas prastai auga, yra silpnas. Gali viduriuoti arba turėti užkietėjusius vidurius, daugiau gerti ir šlapintis, seilėtis. Gali prasidėti traukuliai. Negydant defekto, liga gali būti mirtina. Priklausomai nuo situacijos, bet būna reikalinga operacija.

7. Akių problemos

Maltos bišonų akys yra viena iš jautriausių kūno vietų. Šeimininkai dažnai skundžiasi nubėgimais prie akių, kurie gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, tokių kaip alergijos, siauri ašarų latakai ir pan. Arba priežastis gali būti labai paprasta – akis dirginantys plaukai. Akis gali dirginti ilgas kailis lendantis į akis arba netaisyklingai augančios blakstienos. Nors nubėgimai apie akis ir labai būdingi šios veislės šunims, visada vertėtų dėl jų pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, nes tai gali tapti ne tik kosmetiniu defektu. Jei paaiškėtų, jog akys yra dirginamos ilgų plaukų, jie tiesiog turėtų būti reguliariai prižiūrimi ir teisingai sutvarkomi aplink akis. Vis tik, jei akis dirgina netaisyklingai augančios blakstienos, šis defektas reikalauja gydymo, nes blakstienos gali ne tik sukelti ašarojimą, bet ir opas akių paviršiuje. Bet kuriuo atveju net ir sveikų šunų akys dažniausiai turi daugiau ar mažiau spalvotų ašarų nubėgimų, to visiškai pašalinti įprastai nepavyksta. Tačiau siekiant geriausio rezultato, itin svarbi tinkama akių higiena.

Taip pat bišonams yra būdinga glaukoma. Tai yra iki aklumo vedanti liga, atsirandanti pakilus spaudimui akies viduje. Spaudimo nekontroliuojant yra pažeidžiamas regos nervas ir jo funkcija jau nebėra atstatoma, todėl ligos požymius labai svarbu pastebėti kuo ankščiau ir sustabdyti ligos progresavimą. Gaukomos požymiai tai paraudimas baltoje akies dalyje, pamėlęs, miglotas akies vidurys. Dėl akių jautrumo šuo dažniau būna linkęs slėptis tamsesnėse vietose, gaukoma dažnai būna labai skausminga. Vis tik daug kas priklauso nuo ligos eigos, kaip greit ji progresuoja. Akispūdį ypač reikėtų sekti šunims, sergantiems diabetu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.