Ar ji laukiasi? Tariamas nėštumas

Manoma, kad tariamas nėštumas vienokiu ar kitokiu lygiu pasireiškia daugumai šunų patelių. Tiesiog kai kuriom patelėms ir taip būdingas panašus elgesys (pvz., prisirišimas prie žaislų, jų nešimasis į guolį), kitoms požymiai labai silpni, tad šeimininkai pokyčių ir nepastebi. Šis fenomenas būdingas ir vilkėms – jis didina vilkų išgyvenimo tikimybę. Dauguma vilkių rujoja daugmaž vienu metu, bet tik lyderiaujanti patelė atsiveda vilkiukų vadą, tuo tarpu kitoms vilkėms dėl pasireiškusio tariamo nėštumo atsiranda pieno ir jos tampa labai rūpestingomis motinomis. Tokiu būdu, vilkiukai tarsi turi daugiau negu vieną mamą, tuo pačiu padidėja jų tikimybė išlikti ir užaugti.

Pseudonėštumas stebimas ne tik šunų patelėms, jis gali pasireikšti ir katėms. Tačiau tai nutinka žymiai rečiau. Be to ar žinojote, jog tariamas nėštumas kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir sterilizuotoms patelėms? Kodėl taip nutinka, sužinosite tolimesnėje straipsnio dalyje.

Tariamo nėštumo požymiai paprastai pasirodo maždaug 5 – 9 savaitę po rujos. Tuo metu patelė elgiasi panašiai kaip nėštumo pabaigoje arba tuoj po vaikavimosi. Pasireikšti gali tiek psichologiniai, tiek ir/ arba fiziologiniai požymiai. Kalytė tariamo nėštumo metu gali pradėti sukti guolį, į jį nešti ir labai rūpintis tariamais palikuonimis (žaislais, batais ar kitomis smulkmenomis). Tuo pačiu ji gali tapti agresyvi, tarsi gintų savo vadą. Patelę mažiau domina fizinė veikla, bet ji gali tapti nerami ir nervinga, pakinta apetitas (jis gali sumažėti arba padidėti), patelė gali numesti arba kaip tik priaugti svorio. Kalytė gali tapti vangesnė ir pradėti daugiau šlapintis. Kartais pastebimi vėmimo ir viduriavimo periodai. Kadangi tariamas nėštumas atsiranda hormono prolaktino įtakoje, gali padidėti pieno liaukos ir pradėti skirtis pienas. Taip pat galima pastebėti patelę dažnai laižančią savo pilvą ar net žindančią savo pieną.

Kadangi šis reiškinys vystosi dėl hormoninių pokyčių organizme ir organizmo reakcijos į juos, požymių pasireiškimo stiprumas ir dažnis yra labai individualūs. Kai kurių patelių šeimininkai niekada gyvenime nepastebi šių požymių, kitoms patelėms tariamas nėštumas pasireiškia tik kartą ar du gyvenime. Tačiau yra patelių, kurioms tariamo nėštumo požymiai yra stebimi po kiekvienos rujos. Tam įtakos turi ir veislė. Yra veislių, kurių patelėms tariamo nėštumo dažnis net 50 – 75%!

Dažnu atveju būklė praeina savaime per 1 -3 savaites. Šiuo periodu, šeimininkai, norėdami palengvinti patelės būklę ir pagreitinti organizmo susibalansavimą, turėtų skirti patelei daugiau dėmesio ir padidinti fizinį krūvį. Taip pat reikėtų apriboti maisto kiekį. Gali būti rekomenduotina kalytei uždėti apsauginį antkaklį, jei ji laižo pilvą arba žinda spenelius.Toks elgesys turėtų būti griežtai draudžiama, nes tai tik didina problemą. Taip pat šeimininkams nerekomenduojama dėti šiltų ar šaltų komresų, spaudyti pieno ir panašiai stimuliuoti pieno liaukas. Sunkesniais atvejais gali prireikti medikamentų. Priklausomai nuo situacijos, gali būti skiriami raminamieji vaistai, laktaciją mažinantys ar kitokie preparatai. Tačiau šiuos skiria tik gydytojas.

Su tariamu nėštumu gali būti susijusios kai kurios komplikacijos. Retai, tačiau pasitaiko atvejų, kai šiuo periodu išsivysto pieno liaukų uždegimas (mastitas) arba dermatitas (odos uždegimas). Taip pat yra mokslininkų manančių, jog kalytėms linkusioms į akivaizdesnius pseudonėštumo periodus yra padidėjusi rizika susirgti pieno laikų vėžiu.

Geriausias gydymas šiai būklei – sterilizacija. Sterilizavus kalę yra išvengiami tolimesni pseudonėštumo periodai, kurie dažnai sukelia stresą tiek pačiai patelei, tiek ir šeimininkams. Tuo pačiu yra sumažinama tikimybė susirgti kai kuriomis ligomis, o taip pat pieno liaukų vėžiu. Ir vis tik reikia žinoti, jog nelaiku atlikta sterilizacija pati gali būti chroninio tariamo nėštumo priežastimi. Tokiu atveju, ši būklė dažniausiai yra gydoma vaistais. Po sterilizacijos kalytė gali susirgti tariamu nėštumu, jei sterilizacija yra atliekama per greitai po rujos, t.y. kol dar yra nesusireguliavę hormonai. Norint išvengti šios būklės, sterilizaciją būtina atlikti ne anksčiau kaip 3, idealiu atveju 4 mėnesiu po rujos.

Sužinojote naujos informacijos? Prenumeruokite naujienas ir po naują straipsnį gausite kiekvieną savaitę!

Daugiau informacijos:

https://bmcvetres.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12917-018-1493-1

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.