Šunys. Katės. Erkės.

Erkių tema yra numeris vienas tarp šunų augintojų vos tik lauke atšyla oras. Prekių stenduose, priemonių nuo erkių katėms gausa taip pat iš ties didelė. O kaip atrodo klinikinė praktika?

Iš tiesų erkės šunims yra kur kas pavojingesnės nei katėms. Ir, nors šunims kur kas dažniau naudojamos priemonės nuo erkių, dėl erkių pernešamų ligų į kliniką jie vis tiek kreipiasi tikrai dažniau. Vis tik, jei auginate katę, dar nereiškia, jog erkės Jums nesukels problemų.

Lietuvoje šunims erkės pagrinde sukelia keturias ligas, iš jų dvi fiksuojamos ir katėms. Kitos dvi katėms Europoje fiksuojamos itin retai.

Babeziozė savo populiarumu yra erkių pernešama liga numeris vienas. Apie ją galima rasti ne tik daugybę informacijos, bet apie šią ligą daugiausiai žino ir kiekvienas šunų augintojas. Liga šunims yra labai pavojinga ir iš ties dažna. Plačiau apie babeziozę šunims galite skaityti ansktesniame straipsnyje. Tačiau ar žinojote, kad babezioze gali sirgti ir katės? Tiesa liga ne tokia pavojinga kaip šunims ir kur kas retesnė. Kai kurios katės gali persirgti be pastebimų požymių. Veikimo mechanizmas toks pats kaip ir šunų atveju – babezijos dauginasi raudonuosiuose kraujo kūneliuose ir juos naikina. Inkubacinis periodas vidutiniškai apie dvi savaitės, bet dėl lengvų požymių kai kuriais atvejais vystosi chroninės formos, kurios gali būti nediagnozuotos labai ilgai. Pagrindiniai katėms pasireiškianatys požymiai tai apetito ir energijos stoka, pabąlusios ar (sunkesniais atvejais) pageltusios gleivinės. Kaip ir šunims, diagnozuojama iš kraujo, šlapimo tyrimų, paciento istorijos, bet diagnozė patvirtinama mikroskopuojant kraujo tepinėlį. Kadangi šunų atvejai sunkesni, jiems dažnai prireikia gydymo klinikoje, tuo tarpu katės beveik visada gydomos namuose. Svarbu žinoti, kad ligai imunitetas nesusidaro, taigi nenaudojant apsaugos priemonių, gyvūnas gali sirgti ir kelis kartus per metus.

Anaplazmoze katės sirgti gali, bet Europoje beveik neaktualu. Šunys serga. Ligą sukelia dviejų rūšių riksetijos – mikroorganizmai esantys tarp bakterijų ir virusų. Vienu atveju yra pažeidžiamos kraujo baltosios ląstelės, kitu – trombocitai. Požymiai paprastai pasireiškai per vieną dvi savaites po erkės įsisiurbimo. Būdingiausi požymiai tai apetito trūkumas ir silpnumas, karščiavimo epizodai ir šlubavimas. Tačiau gali pasirodyti ir tokie požymiai kaip kosulys, vėmimas, viduriavimas, traukuliai, kraujo krešumo sutrikimai, kraujavimas. Liga nustatoma remiatis klinikiniais požymiais, istorija, kraujo tyrimų ir mikroskopavimo rezultatais, atliekami greitieji testai. Nors pradėjus gydymą pagerėjimas matomas jau kelių dienų bėgyje, gydoma ilgu antibiotikų kursu (apie 30d.). Vis tik kuo ankščiau pradedamas gydymas, tuo greičiau liga išgydoma ir jos prognozė geresnė. Nors manoma, kad imunitetas nesusiformuoja, testai gali būti teigiami dar kurį laiką po praėjusios infekcijos.

Boreliozė (Laimo liga). Kaip ir kitos erkių pernešamos ligos aktualiausia šunims. Tačiau gali sirgti ir katės. Sukelia erkių pernešamos bakterijos. Liga gan paplitusi, bet pasireiškia tik nedideliai daliai sergančiųjų, dažniau jaunesniems individams. Inkubacinis periodas gali užtrukti iki 2 mėn. Gyvūnai gali karščiuoti, būti apatiški. Šunims ir katėms atsiranda nepastovus šlubavimas – gyvūnui pašlubavus kelias dienas, savaitę gali būti gerai, paskui vėl prasideda šlubavimas. Tuo pačiu būna stebimas sustingimas, sąnarių patinimai, limfinių mazgų padidėjimas. Sunkesniais atvejais gali būti paveikiami inkstai, tada kartu pasireiškai ir instu nepakankamumo požymiai, pvz., vėmimas. Nustatoma pagal klinikinius požymius, kraujo tyrimus, greituosius testus. Gydoma antibiotikais, kursas dažniausia ilgas. Jei reikia, skiriami vaistai nuo skausmo. Net ir ligą pilnai išgydžius šlubavimas gal išlikti.

Erlichiozė aktuali praktiškai tik šunims. Ją sukelia bakterija, kuri į gyvūno organizmą gali patekti jau po 3 erkės įsisiurbimo valandų. Inkubacinis periodas trunka 1 – 3 savaites. Liga prasideda ūmia faze, kuri negydoma per 2 – 4 savaites pereina į subklinikinę. Ūmios fazės metu pasireiškia silpnumas, apatija, kraujosrūvos, pabąla gleivinės, padidėja limfiniai mazgai. Gali pasireikšti akių pažeidimai. Po šio periodo, pereinama į subklinikinę fazė, kuri gali tęstis net iki kelių metų. Jos metu gyvūnas jaučiasi normaliai, bet kraujo tyrimuose matomi trombocitų pakitimai. Priklausomai nuo imuniteto, kai kurie gyvūnai visą laiką išbūna subklinikinėje fazėje, kitiems pasireiškai ir chroninė forma. Jos metu požymiai yra panašūs kaip ūmios formos, bet su kiekvienu pasireiškimu jie tampa sunkesni ir blogiau pasiduoda gydymui. Nustatoma atsižvelgus į istoriją ir klinikinius duomenis, kraujo tyrimus, greitojo testo rezultatus. Gydoma ilgu antibiotikų kursu. Paprastai pagerėjimas stebimas jau per kelias pirmas gydymo dienas.

Erkinis encefalitas. Gyvūnams retas. Dažniausi simptomai yra karščiavimas, pakitęs elgesys (pvz., gali padidėti agresyvumas), apatija, neurologiniai reikšiniai tokie kaip paralyžius, traukuliai ar pan. Inkubacinis periodas apie 1 – 2 sav. Gydymas palaikomasis – simptomatinis.

Hemobartoneliozę sukelia Mycoplasma bakterija, kuri yra labai aktuali katėms. Ją perneša blusos ir erkės. Bakterijos taikinys yra raudonieji kraujo kūneliai, dėl to sukeliama anemija. Gali būti lengva ligos forma, kurios metu požymių nėra arba jie neryškūs, o kraujo tyrimuose matoma nestipri anemija. Tačiau, kitiems gyvūnams pasireiškis sunki ligos forma, kurios metu gyvūnas būna labai silpnas, karščiuoja, išsivysto smarki anemija, pakinta širdies darbas ir kvėpavimas. Negydant augintinis gali mirti arba pasveikti savaime, tačiau tada jis lieka infekcijos nešiotoju, o nusilpus organizmui infekcija vėl atsinaujina. Diangozuojama darant kraujo tyrimus, tepinėlį. Gydoma ilgu antibiotikų kursu.

Įtarus erkių pernešamą ligą, reikia gyvūną tirti labai kompleksiškai ir neatmesti galimybės, jog kelios iš šių ligų gali pasireikšti vienu metu. Tai pat erkių pernešama liga gali pasireikšti ir kartu su kitomis, su erkėmis nesusijusiomis ligomis. Tokie pasireiškimai situaciją tik pablogina, ypač, jei kelios ligos sąlygoja panašius požymius, pvz., skatina anemiją.

Nors antiparazitinės priemonės nuo erkių yra geriausia prevencija, nereikėtų pamiršti ir kitų priemonių. Po kiekvieno pasivaikšiojimo būtina gerai apžiūrėti augintinį ar nėra ropojančių erkių, taip pat profilaktinio pakasymo metu atkreipti dėmesį ar nėra kur įsisiurbusių. Nepamirškite apžiūrėti net tokių vietų kaip tarpupirščiai, ausų landos ir pan.

Jei naudojate priemones nuo parazitų, net erkei įsisiurbus, tai smarkiai sumažina tikimybę užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis. Vis tik tokio varianto atmesti niekada nereikėtų. Daugumos priemonių veikimo mechanizmas yra erkių nužudymas joms jau įsisiurbus. Erkės žūsta maždaug per parą. Per šį laiką erkės dažniausiai nespėja užkrėsti gyvūno. Bet klientai būna užtikrinti, jog keturkojis negalėjo užsikrėsti babezioze, nes erkė neprabuvo įsisiurbusi bent paros.Vis tik kai kurių tyrimų duomenimis1, užsikrėtimui babezioze kartais užtenka vos 8 h. Taigi, nors imatės ir visų įmanomų saugumo priemonių, geriausia ką galite padaryti, tai nuolatos stebėti savo gyvūno savijautą ir elgesį.

Dažnai, šeimininkams radus ant savo augintinio įsisiurbusią erkę, jie panikuoja ir tuoj pat kreipiasi į veterinarijos gydytoją. Deja, taip greitai ligų nustatyti neįmanoma. Todėl pasikartosiu, jog svarbiausia rekomendacija yra atidžiai stebėti savo gyvūną ir kreiptis į kliniką ne tik įsisiurbus bet, vos tik pastebite ką neįprasto gyvūno savojautoje ar elgesyje. Visoms šioms ligoms yra labai svarbi kuo ansktesnė diagnostika ir gydymas.

Jei turite klausimų, galite kreiptis ir užduoti klausimą. Norėdami gauti straipsnius el. paštu, prenumeruokite naujienas.

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5772715/

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.