Gyvūnų vėmimas ir sprendimo būdai

Jei augintinį pykina, pirmieji pastebimi simptomai būna seilėjimąsis, dažnas lūpų laižymas, padažnėjęs ryjimo veiksmas, žiaugčiojimas.

Vėmimo priežastimi gali būti skrandžio turinys arba priežastys nesusijusios su turiniu. Turinys skrandį sudirgina ir skatina išsituštinimą, bet dėl kitų priežasčių dirginamas gali kilti ir vėmimo centre galvoje. Vėmimo svarbu nemaišyti su regurgitacija, kurios priežastis dažniausiai slypi stemplėje. Regurgitacijos metu kąsnis grįžta atgal dar nepasiekęs skrandžio. Vėmimą gali sukelti daugybė priežasčių: infekcijos, parazitai, infarktas, apsinuodyjimas, staigūs maisto pokyčiai, maistinė alergija ar maisto netoleravimas, kailis, inkstų, kepenų ar kasos susirgimai, svetimkūniai, navikai ir t.t.

Jei gyvūnas vemia, ar reikia tuoj pat kreiptis į veterinarą? Mano nuomone, jei šeiminkui tikrai neramu, visada geriausia yra pašnekėti su specialistu. Vis tik… vėmimas nėra tas simptomas, kurį vos pamačius tuoj pat verta pulti į kliniką dėl skubios konsultacijos. Tai galioja, JEIGU vėmimas pavienis, neprogresuoja ir nestiprėja, o augintinis yra sveikas ir suaugęs. Tokiu atveju, galima pabandyti situaciją tvarkyti namuose. Pagerėjimas turėtų būti stebimas per 24 – 48 h, kitu atveju vizitas pas veterinarą reikalingas, net jei vėmimas nestiprus.

Atsiradus vėmimui nereikėtų delsti, jei Jūsų gyvūnas jaunas arba senas, turi lėtinių ligų. Tokie gyvūnai neturi sukaupę reikiamo maisto medžiagų rezervo, reikalingo normaliam organizmo funkcijų palaikymui. Taip pat, nedelsiant kreiptis į veterinarą reikėtų, jei augintinis pasidarė vangus ir liūdnas; jeigu augintinis ilgesnį laiką yra apatiškas ir visiškai nerodo noro ėsti, ypač tai galioja katinams, kurie neėda daugiau nei para; jei glostant keturkojį jaučiate, kad pilvas sukietėjęs, atrodo skausmingas; jeigu vėmimas kartojasi labai dažnai arba stiprėja; jei išvemtame turinyje pastebėjote kraujo.

Namų sąlygomis, sveikam suaugusiam gyvūnui su keliais vėmimo epizodais galima 12, šunims net iki 24 valandų apriboti maitinimą. Labai svarbu jokiu būdu neapriboti priėjimo prie vandens! Po šios bado dietos, į normalų maitinimo ritmą reikia grįžti po truputį. T. y. maistas iš pradžių turi būti duodamas nedideliais kiekiais ir dažniau, didinant porcijas ir retinant jų kiekį, iki kol grąžinamas įprastas mitybos grafikas. Pradėti maitinti rekomenduojama nuo lengviau virškinamo komercinio pašaro arba naminių ryžių, gerai virtos vištienos (jei pacientas nealergiškas). Jei gyvūnas nenori ėsti, šunims, turintiems atsargų rezervą, nėra taip pavojinga. Tuo tarpu ar ėda katė reikėtų stebėti, nes katei neėdant daugiau kaip parą, pradeda vystytis kepenų lipidozė. Tai yra pavojinga liga, kurios metu suriebėja kepenys.

Jei, vis tik, susidūrėte su stipriu augintinio vėmimu arba dėl kitų priežasčių būtina kreiptis į veterinarą, stenkitės gydytojui kuo detaliau nupasakoti kaip atrodo keturkojo vėmimo epizodai, turinys. Papasakokite gydytojui prieš kiek laiko prasidėjo vėmimas, kiek kartų per tą laiką gyvūnas vėmė. Apgalvokite, ar augintinis galėjo kažką netinkamo suėsti, kuo nors apsinuodyti, ar virškinamąjame trakte gali būti kas užstrigę.

Išklausęs visus Jūsų pastebėjimus, gydytojas atliks klinikinę apžiūrą t. y. pamatuos temperatūrą, apžiūrės gleivines, pačiupinės pilvą ir atliks kitus reikalingus veiksmus. Esant reikalui gydytojas pasiūlys Jūsų augintiniui atlikti morfologinius ir/ ar biocheminius kraujo, šlapimo tyrimus. Retesniais atvejais gali prireikti išmatų tyrimo, rentgeno nuotraukos ar organų echoskopijos. Itin sudėtingais atvejais prireikia endoskopinio tyrimo (galimai su mėginių paėmimu) ar net eksploratorinės chirurginės procedūros.

Nustačius priežastį paskiriamas reikalingas gydymas. Gydymo tikslais gali būti skiriami antibiotikai, antiuždegiminiai ar kiti vaistai, skirti pagrindinei vėmimo priežasčiai pašalinti. Taip pat skiriamas simptomimos gydymas – rūgštingumą mažinantys ir vaistai nuo vėmimo, skysčių terapija. Sudėtingais atvejais (pvz., dėl svetimkūnio) gali būti reiklinga endoskopija arba chirurginis gydymas. Jei augintinis vemia ilgiau, nei kelias dienas, labai svarbu atkreipti dėmesį net tik į jo organizmo skysčių balansą, bet ir į maisto medžiagų poreikį. Esant reikalui, veterinaras gali rekomenduoti pakeisti dietą į labiau pritaikytą esamiems poreikiams (pvz., lengviau virškinamą). Priklausomai nuo vėmimo priežasties, mitybą pakeisti gali reikėti trumpam laikotarpiui arba ilgam, kai kuriais atvejais net visam gyvenimui.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.