Odos ir kailio problemos yra ta tema, kurios neįmanoma sudėti į vieną straipsnį. Todėl čia pateikta informacija bus labai abstrakti. Jei norėsite labiau įsigilinti į vieną ar kitą dali, prašau rašyti komentaruose arba kreiptis asmeniškai.

Kartais būna labai aišku, jog šuo ar katė turi problemų susijusių su oda. Vis tik, kitais atvejais požymiai yra nežymūs ir problemą pastebėti sunku. Galimai apie problemą Jums pasakys veterinaras per profilaktinę ar su kitu klausimu susijusią apžiūrą. Taigi, kokie požymiai nurodo, jog reikėtų sunerimti dėl odos būklės? Jei kartą pastebite jog gyvūnas laižo/ kaso/ kandžioja kažkurią kūno vietą, be abejo, tai ne problema. Tačiau, jei šiuos veiksmus pastebite nuolatos, vertėtų sunerimti. Ypač, jei toks elgesys trukdo ramiai žaisti ar ėsti. Esant susirgimui, ant kūno galite pastebėti odos spalvos pasikeitimus, pvz., paraudimą, pajuodimą, taip pat bėrimą, odos sustorėjimą ar kažką panašaus į gumbą. Tokia oda gali būti jautri prisilietimui, išsausėjusi ar besilupanti. Galite jausti neįprastą kvapą sklindantį nuo odos paviršiaus. Taip pat matyti praplikimus, išsausėjusį ir neblizgantį plauką visame odos paviršiuje arba ribotuose odos plotuose.

Apsilankius pas veterinarą, jam bus labai svarbu išgirsti kuo daugiau informacijos apie gyvūną: kada prasidėjo? ką ėda gyvūnas ir kaip seniai? ar pažeidimas plečiasi ir požymiai ūmėja? ar pasireiškė kitiems gyvūnasms, jei yra kontaktas? sezoniškumas? ar naudojate priemones nuo parazitų? ir taip toliau. Bendrai, naudinga yra bet kokia informacija, kurią galite pasakyti. Todėl jei kyla įtarimų dėl gyvūno būklės, stenkitės pastebėti ir įsiminti visas įmanomas detales. Yra gausybė tyrimų norint rasti odos ir jos struktūrų pažeidimo priežastis. Vis tik pradedama nuo paprasčiausių dalykų, t .y. apžiūros, norint nustatyti kokie konkrečiai yra pažeidimai; ar pažeidimo zonos apribotos; ar pažeidimai simetriški; ar galima įtarti antrinę infekciją pažeidimų vietose; ar kailis lengvai slenka ar laikosi stabiliai ir t.t. Apžiūros metu galima gauti daugybę informacijos, vėliau nukreipiančios tolimesne linkme. Taip pat apžiūros metu yra ieškoma parazitų (pvz., blusų) ar jų liekanų. Po šių procedūrų dažnai veterinarijos gydytojas jau turi preliminarią diagnozę, tačiau yra reikalingi tyrimai šiai diagnozei patvirtinti arba atmesti. Tam gali būti daromi odos skutmenų (oda paskutama peiliuku) tyrimai, plauko struktūros analizė, imami odos ir jos darinių mėginiai, kurie siunčiami į laboratoriją; atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai; apžiūrima specialia Vudo lempa, maisto bandymai ir t.t. Iš esmės tik retais atvejais odos ligas galima tiksliai diagnozuoti po apžiūros, visais kitais atvejais turėtų būti atliekami tyrimai diagnozei patvirtinti, net jei pažeidimas ir labai charakteringas.

Odos ir kailio ligos ir jas sukelenčios priežastys:

• Alergijos maistinės arba nemaistinės. Pasireiškia bėrimu, niežėjimu, odos paraudimu, plikimu ir kt. Gali būti sezoninės ir nesezoninės. Dažnai kartu būna ir nuolat besikartojatys ausų uždegimai. Nors alergija neturi specifinių tyrimų, ji diagnozuojama bandymo būdu (pvz., keičiant maistą) arba atmetant kitas priežastis. Todėl vien iš pažiūros pasakyti, jog gyvūnui alergija, negalima. Plačiau alergijos aptartos ankstesniuose straipsniuose;
• Folikulitas – vieno ar kelių plauko folikulų uždegimas. Dažniausia bakterinės kilmės, sukeltas natūraliai ant odos gyvenančių bakterijų. Dažnai susijęs su alergijomis, parazitais, bet gali būti sukeltas ir traumos, sisteminės ligos bei kitų priežasčių. Paprastai ties plauko išaugimu odos vieta parausta, susidaro spuogelis, patinsta, niežti. Plaukas, kurio folikulas pažeidžiamas dažnai iškrenta. Pavieniais atvejais užtenka dezinfekuoti ir patepti antibakteriniu tepalu tokią vietą, tačiau esant sisteminiam susirgimui, gali būti reikalingas antibiotikų kursas;
• Grybelis – labai užkrečiamas kitiems žmonėms ir gyvūnams. Dažniau pasitaiko jauniems, seniems ar nusilpusiems individams. Iš savo vaikystės prisimenu kaip niežtėjo ir ilgai teko gydytis paglosčius benamius kačiukus. Tokių situacijų pasitaiko ir dabar. Ir kartais neaišku ar vaikas užsikrėtė nuo katino, ar į lauką išeinantis katinas nuo vaiko, kuris glostė kitą katiną kieme. Dažniausiai pažeidimai randami galvos ir priekinių kojų srityje. Pažeidimai gan tipiniai – apskritimo formos, apribotos raudonu žiedu. Oda apskritimo viduje raudona, pleiskanojanti ir labai niežti. Paprastai išgydoma naudojant vietinius preparatus, tačiau sunkiais atvejais gali prireikti ir sisteminių vaistų;
• Mielės mėgsta šiltas drėgnas vietas. Todėl dažniausios pasireiškimo vietos yra pažastys, tarpupirščiai, ausys. Vis tik įprastai Malassezia mieliagrybio pasireiškimas būna susijęs su kitomis ligomis (pvz., alergija), todėl svarbus visapusis ištyrimas. Paveiktose vietose oda gali sustorėti, pakeisti spalvą, ji įgauna specifinį kvapą ir labai smarkiai niežti. Todėl tokių gyvūnų tarpupirčiai nuo nuolatinio laižymo turi rusvą spalvą. Mieliagrybis lengvai diagnozuojamas ir nesunkiai gydomas vietinio veikimo preparatais. Vis tik , kaip jau minėta, esant šiam susirgimui, pirmiausia reikia ieškoti jį paskatinusios priežasties;
• Blusos ir erkės – kraujasiurbiai parazitai, nesunkiai išvengiami naudojant antiparazitines priemones. Įprasta manyti, kad tvarkinguose namuose gyvenantys šunys blusų turėti negali, vis tik turbūt kiekvienas gyvūnas yra nors kartą įkastas blusos, nes jos labai lengvai plinta aplinkoje. Todėl, jei nenaudojamos priemonės nuo parazitų, blusų kaip priežasties odos problemoms atmesti nereikėtų. Blusos, jei jų invazija nėra didelė, sunkiai pastebimos, ypač ant ilgaplaukių tamsaus kailio gyvūnų. Kur kas lengviau rasti jų išmatas, pakišus balto popieriaus lapą po gyvūnu ir pakedenus jam kailį. Jei ant popieriaus atsirado juodų smiltelių, o jas sudrėkinus ir prabraukus matosi bordinis atspalvis, galite neabejoti – gyvūnas blusų turi. Blusų įkandimai niežti ir sukelia intensyvų kasimąsi. Tačiau kai kurie gyvūnai turi alergiją šio kraujasiurbio įkandimui, todėl vienintelė blusa gali sukelti ne tik intensyvų kasimąsi, bet ir tinimą, paraudimą, gali net pradėti slinkti kailis. Be to į smarkiai nukasytas vietas gali patekti antrinė infekcija, kuri komplikuos gydymą ir diagnozę. Taip pat ir erkių įkandimai gali dirginti gyvūnus. Gyvūnai gali kandžioti vietas kuriose įsisiurbusi erkė. Kartais tokiu būdu jie prakanda erkę, kraujas pasipila ant šuns kailio ir šeimininkai ne juokais išsigąsta ieškodami kur kas rimtesnių kraujavimo priežasčių. Be to, šie parazitai perneša ir gausybę ligų, todėl prevencija ypač svarbi. ;
• Niežus sukelia kelių rūšių erkutės. Niežus sukelianti Sarcoptes erkutė yra smarkiai užkrečiama, tuo tarpu Demodex yra natūrali odos gyventoja ir įprastai problemas sukelia tik tada kai šios erkutės atsiranda per daug. Tam yra genetinis polinkis, dažniau paveikiami jauni, seni ar gyvūnai, nusilpusiu imunitetu. Sarkoptozės atveju labai smarkiai niežti. Ji dažniausia pasireiškia ant snukio, ausų, sunkiai atvejais būna generalizuota forma pasireiškianti ant viso kūno. Demodekozės atveju požymiai nebūna tokie intensyvūs, bet kadangi erkutė gyvena plauko folikule, kailis pradeda plikti. Erkutės gali būti gydomos preparatais, skirtais išvengti erkių ir blusų, tačiau sunkiais atvejais prireikia sisteminių vaistų. Ir vis tik demodekozės atveju yra labai svarbi genetika, todėl gyvūnai turintys dėl šių erkučių problemų, neturėtų būti veisiami;
• Pleiskanos dažnai yra kitų ligų simptomas. Tačiau, kaip ir žmonėms, gyvūnams pleiskanos gali atsirasti dėl sausos odos ar medžiagų trūkumo. Dažniau pleiskanos pasireiškia žiemos sezonu. Pagelbėti galima drėkinant odą, naudojant specialią kosmetiką, šeriant aukštos kokybės baltymų turinčiu maistu, duodant Omega 3 ir 6 riebalų rūgščių turinčių papildų;
• Psichologinės kilmės niežėjimas – kyla galvoje, ne odoje. Tai gali atsirasti dėl streso, nuobodulio. Katėms pasireiškia dažniau ir tipiškai yra susiję su stresu: katėms laižant save išsiskiria endorfinai – laimės ir nusiraminimo hormonai. Paprastai odoje nematyti pakitimų, bet plaukas pradeda slinkti. Tačiau nereikia atmesti galimybės, kad į nulaižytas vietas gali patekti ir antrinė infekcija. Dažniausia praplikimai matyti vidinėje šlaunų pusėje arba ant pilvo, nulaižymai įprastai simetriški. Norint padėti tokiai katei, reikia stengtis įvardinti streso priežastį ir ją panaikinti, taip pat galima daugiau užimti katę, kad jai liktų mažiau laiko stresui ir laižymui, namuose rekomenduojama naudoti specialius feromonus, mažinančius stresą katėms. Šunims dažniausiai pasireiškia priekinių galūnių srityje. Nuo pastovaus laižymo susidaro žaizdos, kurios negija, skauda ir yra laižomos dar labiau. Taip susidaro užburtas ratas. Vienas iš pagrinndinių dalykų sėkmingam gydymui yra plastikinė apykaklė, taip pat skiriami raminantys vaistai, dezinfekuojantys preparatai žaizdoms gydyti. Be abejo naudinga daugiau laiko skirti šuniui, kad laižymui liktų mažiau laiko;
• Hormonų sutrikimai. Odos problemos yra dažnas hormoninių ligų palydovas. Todėl kilus odos problemoms, reikia labai atidžiai stebėti ar nesimato požymių nesusijusių su odos ir kalio būkle. Esant hormoninams sutrikimams oda pradeda plikti, dažnai simetriškai arba tipinėse vietose. Esant kai kuriems susirgimams, oda ir kailis gai pakeisti spalvą. Oda tampa sausa ir iš pažiūros nesveika. Hormoniniai sutrikimai gydomi vaistais arba chirurginiu būdu;
• Nudegimas saulėje pavojingiausias gyvūnams turintiems ploną trumpą kailį, baltą ar rausvą odą. Kaip ir žmonėms, nudegusios vietos parausta, skauda, vėliau pradeda luptis. Jautriausi nudegimams yra ausų galiukai, nosis. Nudegimai saulėje gyvūnams, kaip ir žmonėms, skatina vėžinius susirgimus. Skatinkite gyvūną būti pavėsyje, galite aprengti. Jei gyvūnas labai nori būti ant saulės, leiskite tai daryti pro langą, nes stiklas blokuoja UV spindulius;
• Medžiagų trūkumas ar medžiagų apykaitos sutrikimai sukelia smarkų kailio slinkimą, oda būna sausa ir neatrodo sveika. Tai dažniausiai nutinka gyvūną šeriant nesubalansuotu naminiu, nekokybišku komerciniu maistu arba šeriant geru maistu, kai gyvūno organizmas negali tinkamai pasisavinti medžiagų. Vis tik yra žalingas ne tik medžiagų trūkumas, bet ir perteklius. Įtariant jog mityba yra problema dėl kurios pasireiškia odos susirgimas, rekomenduojama keisti pašarą, duoti papildus skirtus odai ir kailiui, papildyti maistą Omega 3 ir 6 riebiosiomis rūgštimis.
• Kiti dermatitai. Odos uždegimą gali suketi mechaniniai arba cheminiai pažeidimai, per didelė drėgmė (gyvūnui maudantis atviruose vandens telkiniuose ar būnant ant lietaus ir gerai neišdžiūnant), per dažnas /per retas maudymas ir šukavimas, vabzdžių įkandimai, riebalų liaukų funkcijos sutrikimai ir kt.
• Pūslelinė labiau būdinga jauniems gyvūnams. Šiuo atveju po oda susidaro spuogiukai su pūliais. Spuogiukui pratrūkus toje vietoje susidaro šašas. Liga ant gyvūno plinta gan lėtai ir yra neužkrečiama. Pirma pasireiškia mažiau plaukuotose vietose, pavyzdžiui ant pilvo apačios. Susirgimas lengvai gydomas, dažniausia užtenka maudyti specialiu šampūnu 3 kartus per savaitę;
• Navikai. Nors jie gali būti gėrybiniai arba piktybiniai, pastebėjus darinį ant odos būtina pasirodyti veterinarijos gydytojui. Net jei darinys mažas ir beveik nedidėja, visada rekomenduojama jį šalinti, nes net ir gėrybinis navikas bet kada gali supiktybėti. Įdomus faktas, jog balto kailio katės turi didesnę riziką sirgti odos vėžiu, nei kitų spalvų katės. Panaši tendencija pastebėta ir su šunimis. Greičiausiai tai susiję su tuo, jog baltas kailis labiau praleidžia UV spindulius ir daugiau jų patenka ant odos, tuo pačiu oda labiau linkusi nudegti. Taigi, jei pastebėjote ant odos darinius ar negijančias žaizdas, ypač, jei tai mažiau plaukuotose vietose, būtina nedelsiant pasirodyti veterinarui. Vienintelis efektyvus gydymas navikiniams susirgimams – chirurginis, tačiau jis galimas tik kol liga dar neišplito;
• Autoimuniniai susirgimai nėra dažni. Ir šiuo atveju pažeidžiama ne tik oda, bet ir kiti organai pvz., inkstai, sąnariai. Dėl imuninės sistemos, kuri atakuoja savo pačios ląsteles, ant odos atsiranda žaizdos, kurios negija. Tokie pažeidimai dažnai matomi apie akis, nosį, ant letenų. Negydomos autoimuninės ligos būna mirtinos.

Jei tuirte klausimų, mielai lauksiu Jūsų laiškų. Jei patiko straipsnis, prenumeruokite naujienas.

Blog’ą galite rasti ir Contribee platformoje spausdami čia arba skanuodami QR kodą: