ADATĖLĖ BAKST! Šuniukų vakcinos

Pirmasis mano šuo mūsų šeimos namuose atsirado prieš 17 metų. Tuo metu jau labai mėgau šunis, bet, jei atvirai, dar mažai apie juos ką nutuokiau. Todėl buvome atviri visiems veterinarų pasiūlymams. Šuniukas buvo dar labai labai mažas, tik 4 savaičių. Tad visą vakcinacijos schemą turėjome pasirinkti patys (šiais laikais tai dažniausiai padaro veisėjai). Veterinaras mums pasiūlė du variantus: skiepyti du kartus arba tris. Kadangi žinios buvo labai menkos, o baimės, kad šuniukui kas nenutiktų akys labai didelės – daugiau atrodė geriau. Taigi, šuo buvo skiepytas 6, 9 ir 12 savaičių. Ar dabar pasirinkčiau taip pat?

Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad šiais laikais (dažniausiai) šuniukai taip anksti neiškeliauja į naujus namus. Kuo toliau, tuo labiau įsigali praktika šuniukus naujiems šeimininkams atiduoti tik nuo 12 savaičių. Mano nuomone, tai labai sveikintina praktika. Todėl, vakcinacijos schemą – kada ir kiek kartų skiepytas šuniukas – parenka veisėjai. Dažniausiai skelbimuose tenka pamatyti užrašą “gavęs visas reikiamas vakcinas pagal amžių“. Taigi, kviečiu panagrinėti kas yra tos “visos“.

Dažniausiai Lietuvoje yra skiepijama nuo pasiutligės, maro, adenovirusinio hepatito, paragripo, šunų parvovirusinio enterito, leptospirozės. Šiek tiek rečiau šunidžių kosulio, infekcinio laringotracheito. Šiai dienai dar mažai naudojamos vakcinos nuo boreliozės, leišmaniozės. Visos šios ligos, vakcinos lipduke yra pažymimos tam tikrais simboliais.

Pasiutligė (žymėjimas R) – pirmų pirmiausia, ši vakcina nėra pasirinkimas. Ji yra privaloma, liga dažnai mirtina. Vieni nuo kitų užsikrečia tiek gyvūnai, tiek ir žmonės. Dažniausia užsikrečiama per įkandimą. Reikėtų labai atsakingai pasižiūrėti, kad šuo visada laiku būtų suskiepytas šia vakcina ne tik dėl baimės užsikrėsti, bet ir dėl to, kad jei šuo kažkam krimsteltų (kai kuriais atvejais gal net netyčia), Jums gali grėsti daug nemalonumų, šuniui karantinas. Kai kuriais atvejais gali būti net pareikalauta šunį eutanazuoti. Būdingiausi ir geriausiai visiems žinomi pasiutligės požymiai, tai gausus seilėtekis su putomis ir agresija, tačiau tuo pačiu gyvūnas karščiuoja, atsiranda neurologinių požymių.

Šunų maras (žymėjimas D) – labai užkrečiama liga, dažniausia besibaigianti mirtimi. Pasireiškia neurologiniai požymiai, plaučių uždegimas, karščiavimas, encefalitas. Galima stebėti išskyras iš akių ir nosies, kurios dažnai būna su krauju arba pūlingos, gyvūnas apatiškas, neėda. Gali viduriuoti ir vemti. Net ir pasveikus gali kamuoti liekamieji reiškiniai.

Adenovirusinis hepatitas (H) – pavadinimas iš dalies netikslus, nes gali sukelti ne tik kepenų, bet ir viršutinių kvėpavimo takų simptomus. Gyvūnas karščiuoja, būna apatiškas, neėda, kosėja, skauda pilvą, stebima gelta. Gali taip pat būti pažeisti inkstai, akys. Susirgimas ne visada pasireiškia vienodai – būdingos žaibinė, ūminė arba latentinė formos. Reikia turėti galvoje, kad latentine forma sergantys neskiepyti gyvūnai gali patys požymių nerodyti, bet virusą platinti kitiems. Todėl skiepytis nuo šios ligos būtų labai visuomeniška…

Paragripas (P(i)) – pažeidžiami kvėpavimo takai, todėl būdingas čiaudulys, kosulio priepuoliai. Paprastai liga praeina pati, bet gali pereiti ir į plaučių uždegimą bei kitus susirgimus. Paragripo virusas kartu su Bordetella yra du agentai, sukeliantys šunidžių kosulį. Ši liga nėra labai pavojinga, bet yra labai labai užkrečiama. Ir iš praktikos galiu pasakyti, jog po didesnių parodų dažnai pasirodo daugiau kosinčių pacientų. Taip pat šunidžių kosulys lengvai plinta šunų viešbučiuose, dresūros aikštelėse ir kitose susibūrimo vietose. Paragripas gali įeiti į kompleksinės vakcinos sudėtį arba į vakcinos nuo šunidžių kosulio, kurioje bus kartu su apsauga nuo bordeteliozės.

Parvovirusinė infekcija (P) – būdingiausia ir pavojingiausia mažiems šuniukams. Pasireiškia smarkiu vėmimu ir dvokiančiu viduriavimu, galimai su krauju. Gyvūnas būna labai apatiškas, karščiuoja. Infekcija gan dažna ir sunkesniais atvejais mirtina.

Leptospirozė (L) – kai kada įeina į kompleksinių vakcinų sudėtį, kai kada ne. Mano nuomone mažiausiai svarbi iš visų aukščiau aprašytų vakcinų naminiams miesto šunims. Tačiau tikrai reikalinga medžiokliniams arba gyvenantiems lauke, nes ligą perneša graužikai, bet užsikrečiama per šlapimą tiesioginiu būdu arba netiesioginiu, tai yra kai infekuotas gyvūnas pasišlapina į vandenį, dirva ir kt. Liga pasireiškia labai įvairiais simptomais, bet pagrinde pažeidžiami inkstai, kepenys.

Ir vis tik, kada ir kaip dažnai vakcinuoti savo keturkojį šeimos narį.

Vakcinacija 6 – 7 savaičių amžiuje, apie kurią minėjau pradžioje, nėra blogai. Tiesiog, mano nuomone, ji visai nereikalinga, jei nėra ypatingų aplinkybių didinančių riziką užsikrėsti viena ar kita liga. O tokio amžiaus šuniuką paprastai niekam ne problema laikyti išskirtinai tik namuose, nevedant į lauką. Kas vyks toliau, priklauso nuo Jūsų ir veterinaro pasirinkimo, atsižvelgiant į aplinkybes. Yra kelios galimos vakcinavimo schemos:

1. Pagal visas rekomendacijas, šuniukas pirmą kartą turėtų būti skiepijamas sulaukęs 12 savaičių. Tuo metu jam skiriama pasiutligės ir kompleksinė vakcinos. Antrą kartą augintinis skiepijamas apie 15 – 16 sav., kompleksine vakcina. Tai būtų idealiausia vakcinacijos schema, BET. Reikia prisiminti, kad pilnas imunitetas yra įgyjamas tik per porą savaičių nuo paskutinės vakcinacijos. Todėl, prieš naudojant šią schemą, šeimininkas, t.y. Jūs, turėtų atsakyti į klausimą, ar galės augintinio neišleisti į lauką bent iki 17 – 18 savaitės. Taip pat šiuo atveju reikėtų apsvarstyti galimas socializacijos, pratinimo savo reikalus atlikti lauke ir kitas problemas.

2. Antruoju atveju, pirmą kartą šuniukas yra skiepijamas kompleksine vakcina, sulaukęs 8 – 9 savaičių. Tada, antrąjį kartą skiriama kompleksinė ir pasiutligės vakcinos kai augintiniui sueina 12 savaičių. Šiuo atveju 14 savaičių šuniukas yra pilnai pasiruošęs keliauti į lauką ir patirti naujus nuotykius. Šuniuko „tėveliams“ ši schema yra kur kas patogesnė, todėl Lietuvoje dažniausiai naudojama. Vis tik, šiuo atveju yra rizika, kad jei motininis šuniuko imunitetas buvo itin stiprus, imunitetas susidaręs nuo vakcinos gali būti šiek tiek silpnesnis. Tačiau, jis BUS.

Pasirinkus bet kurią schemą, sekantį kartą šuniukas turėtų būti skiepijamas lygiai po metų nuo paskutinės vakcinacijos datos. Tuo metu jis gaus kompleksinę ir pasiutligės vakcinas. Vėliau dar kartą ateis Jūsų pasirinkimo laikas. Po šios vakcinos galėsite rinktis augintinį skiepyti kasmet ar kas tris metus. Tačiau šį apsisprendimą Jūsų turite pranešti savo veterinarijos gydytojui, nes vakcinos abejais atvejais yra skirtingos. Aš, asmeniškai, visada rekomenduočiau rinktis vakcinas, galiojančias tris metus. Šis variantas galioja kompleksinei ir pasiutligės vakcinai, negalioja leptospirozės.

Beja, noriu priminti, kad visada 10 dienų prieš vakcinaciją nepamirštumėte augintiniui sušerti tabletės nuo kirminų. Tai labai svarbu imuniteto susidarymo stiprumui.

Šiais laikais vakcinos yra labai saugios. Rimtos šalutinės reakcijos, tokios kaip anafilaksinis šokas po vakcinų pasireiškia itin retai. Tačiau, dažnesniais atvejais pastebima, kad gyvūnas dieną ar dvi ramesnis, mieguistesnis, gali pakilti menka temperatūra. Dūrio vietoje gali susidaryti gūzelis, bet jis neturėtų augti ir tapti skausmingas. Vis tik, jei pastebėjote, kad po vakcinacijos pradeda tinti šuns snukis, gyvūnui darosi sunku kvėpuoti, privalote kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Greito tipo alerginės reakcijos yra pavojingos gyvybei. O dažniausia, tai ką Jūs pamatysite po to, kai veterinaras paskiepys Jūsų augintinį, tai bus purtimasis ir kasymasis. Bet tai juk nieko nereiškia… Aš vakcinų klausimu visada laikausi nuomonės, kad profilaktika visada geriau už gydymą. O net ir galimai stresą sukelianti šalutinė reakcija geriau už sergantį augintinį. Jei vis tik pastebėjote, kad vakcina sukėlė kažkokią alerginę reakciją, verta prisiminti kokia konkrečiai vakcina tai buvo ir kito vakcinavimo metu ją keisti kita. Taip pat nerekomenduojama vienu metu maišyti daug skirtingų vakcinų.

Vakcinuokitės ir būkite sveiki!

SUSIJUSIOS PASLAUGOS:

Šuns vakcinacija Nobivac vakcina, kuri nuo daugumos ligų apsaugo 3 m. (su atvykimu į paciento namus) – 25 Eur

Šuns vakcinacija kita vakcina (su veterinaro iškvietimu į namus) – 20 Eur.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.